Akumuliatoriai šiuolaikniuose automobiliuose

Dažniausiai naudojami rūgštiniai akumuliatoriai. Jie yra palyginti pigūs, bet jų kokybė nėra aukščiausia. Didesnės talpos yra išsikrovimui atsparesni geliniai akumuliatoriai.
Hibridiniuose ir intensyviai eksploatuojamuose automobiliuose naudojami AGM akumuliatoriai, kuriuos sudaro elektrolito prisotintas stiklo pluoštas.

Akumuliatorių keliamos problemos

Pirmųjų netinkamo jo veikimo simptomų ignoravimas labai pagreitina jo susidėvėjimą. Akumuliatorių problemas gali sukelti keletas veiksnių, į kuriuos reikia atkreipti ypatingą dėmesį.

1. Važiavimas trumpais nuotoliais šaltomis dienomis.Esant žemai temperatūrai, sumažėja akumuliatoriaus efektyvumas, varikliui paleisti jis atiduoda daugiau energijos. Daugumos automobilių įrangoje yra signalizacija, imobilizatoriai, šildomos sėdynės, salono kondicionierius, galinio lango arba veidrodžių šildytuvai, be kurių esant neigiamai temperatūrai vis sunkiau apsieiti. Prie viso to dar pridėjus tokius akivaizdžius elementus, kaip apšvietimo sistema ir radijas, pasirodo, kad žiemą elektros energiją naudojančių imtuvų automobilyje yra tikrai daug.
Kuo daugiau įjungtų prietaisų, tuo mažiau srovės lieka akumuliatoriui įkrauti akumuliatorių, o išimtiniais atvejais gali susidaryti situacija, kai laikinas srovės poreikis gali viršyti generatoriaus našumą. Toks nepalankių veiksnių derinys labai kenkia akumuliatoriui, nes tokiomis sąlygomis laikui bėgant jis vis silpnėja. 

Žema temperatūra yra nepalanki tik nevisiškai įkrautiems akumuliatoriams. Esant +25 °C temperatūrai tinkamai veikiančio akumuliatoriaus talpa yra 100 proc., esant 0 °C temperatūrai – 80 proc., esant –10 °C temperatūrai – 70 proc., esant –25 °C temperatūrai – tik 60 proc. Iš dalies išsikrovusio akumuliatorius talpa žemoje temperatūroje bus mažesnė. Krintant temperatūrai, mažėja ir paleidimo srovės vertė. Esant –18 °C temperatūrai, akumuliatoriaus paleidimo vertė siekia vos 50 proc. vertės, gaunamos esant 20 °C temperatūrai.

Vis dėlto ir labai aukšta temperatūra gali veikti neigiamai.Esant aukštesnei nei 30 °C temperatūrai, įkrovimo dažnis beveik padvigubėja, palyginti su 20 °C artima temperatūra. Dėl to verta žinoti pagrindines vertes, kurias peržengus akumuliatorių reikia papildomai įkrauti. Įtampa tarp akumuliatoriaus gnybtų nesant apkrovos turi būti apie 12,5 V, o elektrolito tankis – apie 1,28 kg/l.Kiekvieną nenaudojamą akumuliatorių reikia reguliariai įkrauti, kad jis neparastų savo savybių.

2. Netinkamo akumuliatoriaus parinkimas.Dažnai pasitaiko atvejų, kai automobilyje būna sumontuotas per didelės talpos arba, dar blogiau, – per mažos talpos akumuliatorius, palyginti su gamintojo rekomenduojama talpa. Tai klaida, nes didesnės talpos akumuliatoriaus negali visiškai įkrauti generatorius (dėl to akumuliatorius greičiau susidėvi). Per mažos talpos akumuliatorius yra labai stipriai eksploatuojamas paleidžiant variklį ir įkraunant. Didesnį akumuliatorių blogai veikia visiškas iškrovimas.
Taigi verta gerai pasvarstyti, koks akumuliatorius geriausiai tiks jūsų automobiliui, įvertinus jo įrangą, įveikiamus atstumus ir automobilyje jam skirtą vietą.
Kiekvieno automobilio akumuliatoriui keliami tam tikri reikalavimai, bet vartotojas gali pasirinkti tiek jo talpą, tiek paleidimo srovės vertę.

3. Neprižiūrima elektros instaliacija.Pagrindinis parametras, lemiantis įkrovimo efektyvumą, yra įkrovimo srovės vertė. Akumuliatoriaus eksploatavimas esant labai žemam jo įkrovimo lygiui – dažniausia jo pažeidimo priežastis. Esant žemam elektros instaliacijos našumui ir dideliam elektros energijos imtuvų skaičiui (nors įkrovimo įtampa važiuojant atitinka normą), akumuliatorius yra iškraunamas, o įkrovimo srovės vertė yra neigiama. Dėl to verta pasirūpinti visų elektros jungčių švara ir gerais kontaktais, ypač akumuliatoriaus polių jungtimis su gnybtais.
Nuvalyti ir tinkamu vario tepalu arba techniniu vazelinu sutepti akumuliatoriaus gnybtai pagerina srovės tekėjimą ir palengvina variklio paleidimą. Gnybtai turi būti kruopščiai ir stipriai priveržti. Akumuliatoriaus polių apnašas galima nuvalyti smulkiu švitriniu popieriumi, bet tai reikia daryti labai atsargiai. Ant polių atsirandančios geltonos apnašos – tai elektrolitas, prasisunkęs iš akumuliatoriaus ir siera, kuri dėl savo izoliacinių savybių gali apsunkinti tinkamą akumuliatoriaus veikimą. Akumuliatorius dažniausiai iškraunamas dėl netinkamai veikiančios elektros instaliacijos ir prijungtų įrenginių, taip pat dėl pažeistų relių arba žemos kokybės automobilio signalizacijos.
Be to, verta paminėti ir tai, kad svarbi yra pakabos būklė. Sugedęs amortizatorius gali sugadinti akumuliatorių per vieną sezoną. Pažeista pakaba kartu su netinkamai priveržtu akumuliatoriaus tvirtinimo varžtu tarp plokštelių gali sukelti trumpąjį jungimą, ir pasekmės gali būti nemalonios, pavyzdžiui, pažeistas borto kompiuteris, o taisyti jį labai brangu. Taip pat būtina patikrinti juostinio diržo įtempimą ir uždegimo žvakių elektrodų užteršimo lygį.

„Motointegrator“ pataria:

• Reguliariai tikrinkite akumuliatoriaus įkrovimo ir elektrolito lygį, pildykite tik distiliuotu vandeniu.
• Patikimai pritvirtinkite akumuliatorių ir pasirūpinkite jo aplinkos švara.
• Parinkite akumuliatorių pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.
• Jei nesate tikras, kad akumuliatorius užtikrins patikimą automobilio eksploataciją, pasinaudokite dirbtuvių paieškos platforma „Motointegrator“ ir patikrinkite akumuliatoriaus būklę artimiausiose dirbtuvėse.