Torsionas – sprendimas, kuriam jau apie penkiasdešimt metų, bet jis noriai tebenaudojamas automobilių gamintojų ir palankiai vertinamas vairuotojų, išskyrus vieną didelę išimtį – prancūziškus automobilius, kuriuose šis labai patvarus sprendimas buvo neįtikėtinai sugadintas. Kokia torsiono sandara ir kokias funkcijas jis atlieka? Kokie pažeidimai būdingi galiniam torsionui? Kaip jis remontuojamas ir kiek tai kainuoja?

torsionas.jpg

Taupūs vairuotojai nori, kad jų automobilio pakaba būtų patvari. Be to, ji turi gana gerai slopinti kelio nelygumus. Automobilių gamintojai norėtų, kad pakabos būtų pigios ir neužimtų daug vietos, nes automobiliui reikia ir talpios bagažinės. Be to, šio komponento montavimas turėtų būtų pigus. Ir vienus, ir kitus reikalavimus atitinka galinis torsionas – paprasta, pigi, patvari (išskyrus anksčiau minėtą išimtį) ir gana komfortiška pakaba.

Galinį torsioną 8-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išpopuliarino koncernas „Volkswagen“, kai pasirinko priekinių ratų pavaras. Ilgus metus torsionas buvo naudojamas daugelyje labai populiarių vidutinės ir kompaktinės klasės automobilių modelių, pavyzdžiui, populiariausiuose pasaulyje kompaktiniuose automobiliuose „Volkswagen Golf“ ir „Toyota Corolla“. Torsionai buvo sėkmingai pritaikyti ir šiuolaikinių automobilių pramonėje. Jie montuojami elektriniuose automobiliuose „Nissan Leaf“. Šiuo metu vis daugiau kompaktinės klasės automobilių turi daugiasvirtę galinės ašies pakabą (auga klientų komforto reikalavimui), bet nepanašu, kad torsionai išnyks.

Kokia yra torsiono sandara ir savybės? 


Galinis torsionas – tai kompromisinis sprendimas. Vieni jį apibūdina kaip priklausomąją pakabą, kiti laiko nepriklausomąja pakaba. Iš tikrųjų tai pusiau priklausoma pakaba, nes vieno rato judesys tam tikru būdu veikia kito rato judesį.

Kokie elementai sudaro tipinį torsioną?

  • Pora išilginių svirčių, esančių simetriškai prie važiuoklės šonų. Tai standūs metaliniai elementai, dažniausiai plieniniai, pagaminti naudojant uždarojo arba atvirojo profilio technologiją. Dažniausia tiesių sijų formos.

Svirtys pritvirtintos keliasdešimt centimetrų prieš galinę ašį metalinėmis-guminėmis įvorėmis (pakabos įvorėmis).

  • Pora metalinių-guminių įvorių (pagalvių), kuriomis svirtys tvirtinamos prie automobilio važiuoklės ir užtikrina ribotą svirčių judėjimą. Įvorės montuojamos prie metalinių pirštų, esančių ant kėbulo. Elementą sudaro dvi metalinės įvorės – išorinė ir vidinė. Tarp išorinės ir vidinės įvorės yra gumos sluoksnis, kuris tvirtai sujungia šias įvores tarpusavyje. Vidinė įvorė yra montuojama ant piršto, prisukto arba privirinto prie važiuoklės. Išorinė įvorė yra įspausta (įpresuota) į svirties priekinėje dalyje esančią įpjovą.

Įvorėmis ne tik pritvirtinama, jos amortizuoja ir svirčių virpesius, kad šie nebūtų perduodami kėbului. Be to, įvorės slopina svirčių sukeliamą triukšmą.

  • Sija – metalinis elementas, jungiantis abi svirtis. Gali būti U arba uždarojo profilio formos. Sija dažniausiai būna privirinta prie svirčių, rečiau – prisukama varžtais.

Sija yra montuojama per kelis–keliolika centimetrų prieš galinių ratų ašį.

  • Dviejų vamzdžių amortizatoriai – dujiniai arba alyvinis. Jų viršutinė dalis tvirtinama prie automobilio važiuoklės, o apatinė – prie svirčių. Amortizatorių funkcija – bet kokiomis sąlygomis užtikrinti tinkamą ratų sukibimą (amortizatorius „prispaudžia” ratą prie kelio paviršiaus) ir amortizuoti kelio nelygumus.
  • Sraigtinė spyruoklė – pakabos spyruoklinis elementas, atsakingas už amortizaciją ir tam tikrą amortizatorių veikimo pagerinimą.

Kai kuriuose sprendimuose naudojamos kompaktinės sistemos, kuriose amortizatorius su spyruokle sudaro vieną visumą – amortizacinę koloną.

  • Ratų stebulės – prie svirčių galų pritvirtinti elementai, prie kurių yra tvirtinami ratai, stabdžių diskai ir kiti komponentai, nesusiję su pakaba (rato sūkių jutikliai ir t. t.).
  • Elastiniai lankstai – elementai, kuriais sija tvirtinama prie automobilio važiuoklės. Dažniausiai naudojami du.
  • Skersinė trauklė – ne visada naudojamas papildomas elementas, posūkiuose užtikrinantis stabilų važiavimą. Vienas jos galas rutuliniu lankstu pritvirtintas prie kėbulo, kitas – prie sijos.

Raskite autoservisą Jums patogioje vietoje:



Kokie yra didžiausi standartinio torsiono pranašumai?
Tai kompaktiškas elementas, lengvai montuojamas gamybos procese ir nesunkiai pakeičiamas dirbtuvėse. Nedideli matmenys leidžia padidinti bagažinės tūrį. Vairuotojui didžiausias pranašumas – didelis torsiono patvarumas, be to, nereikia reguliuoti pakabos geometrijos, todėl nereikalinga viena techninės priežiūros procedūra.

Kokie yra tipiniai torsiono trūkumai?Nelabai komfortiškas važiavimas, daugeliu atvejų nėra galimybės pakeisti atskirų elementų (pvz., svirties), nes jie privirinti prie sijos, taip pat kiek mažesnis stabilumas važiuojant nelygiu keliu dėl vieno rato poveikio kitam ratui (ratas, kuris užvažiavus ant nelygumo pakyla, lemia tam tikrą kito rato pakilimą).

Prancūziškas torsionas – sprendimas, naudojamas automobiliuose „Renault“, „Citroen“ ir „Peugeot“ 


Kaip jau minėta, torsionas – labai patvarus pakabos elementas. Vienintelė, liūdnai pagarsėjusi išimtis – prancūziški automobiliai. Kuo skiriasi prancūziškų automobilių torsionas nuo naudojamų kitose automobiliuose? Pažvelkime į tipinį sprendimą.

  • Sija prancūziškuose automobiliuose prie kėbulo montuojama metalinėmis-guminėmis įvorėmis.
  • Pirštai – metaliniai elementai sijos galuose.
  • Išilginės svirtys – tvirtinamos prie važiuoklės adatiniais guoliais, o prie sijos – pirštais.
  • Adatiniai guoliai – guoliai, kuriuose riedėjimo elementai yra pailgi ritinėliai. Konstruktorių nuomone, tokių guolių pritaikymas užtikrino lengvesnį svirčių judėjimą nei su metalinėmis-guminėmis įvorėmis. Šis sprendimas turėjo įtakos važiavimo komfortui ir ratai geriau sukibdavo su kelio danga.
  • Spyruoklinės ir stabilizavimo trauklės – atstoja spyruokles, be to, apsaugo, kad svirtys nenuslinktų nuo pirštų. Jų pranašumas – tai, kad neužima tiek vietos, kiek spyruoklės, todėl galima geriau išnaudoti automobilio erdvę, pavyzdžiui, didesnei bagažinei.
  • Guminiai sandarikliai – saugo guolius ir kitus elementus nuo vandens. Deja, neefektyviai.

Konstrukcija perėjo ne vieną evoliucijos etapą, todėl jos sandara keitėsi.

Standartinis torsionas – tai neardomas elementas, neužtikrinantis labai aukšto komforto. Prancūziškas torsionas nuo pat pradžių buvo ardomas elementas, todėl buvo galima pakeisti susidėvėjusias jo dalis. Prancūziškas sprendimas taip pat buvo komfortiškesnis už standartinį torsioną ir užtikrindavo patikimesnį vairavimą, bet praktikoje pasirodė pažeidžiamesnis nei standartinis sprendimas. Gamintojas tikriausiai tai numatė, nes nuo pat pradžių konstrukciją buvo galima ardyti. Be adatinių guolių, problemų taip pat keldavo stabilizavimo trauklės – netinkamai sureguliavus automobilis galėjo stovėti kreivai. Trumpi amortizatoriai ne visada susitvarkydavo su apkrovomis. Daugeliu atvejų visa konstrukcija buvo mažai atspari korozijai, nes guminiai sandarikliai tinkamai neapsaugodavo.

Kokie yra torsiono susidėvėjimo ir pažeidimo požymiai? 


Didelė automobilio apkrova, važiavimas prastos kokybės keliais, atsitrenkimas galiniu ratu į bordiūrą, gumos senėjimas, o prancūziškų automobilių atveju dar ir korozija – visa tai lemia galinių torsionų ir jų sudedamųjų dalių susidėvėjimą.

Standartinis torsionas be sutrikimų turi atlaikyti 200 tūkst. km važiavimo, o kai kuriuose tinkamai prižiūrimuose automobiliuose net dvigubai daugiau (t. y. praktiškai visą automobilio naudojimo laiką), bet amortizatorius ir spyruokles reikia keisti.

Prancūziški torsionai gali sugesti nuvažiavus vos kelias dešimtis tūkstančių kilometrų.

Kokie yra tipiniai galinio torsiono pažeidimo požymiai?


  • Triukšmas ir bildėjimas važiuojant nelygiu keliu – metalinių-guminių įvorių susidėvėjimo požymis
  • Alyvos nuotėkis iš amortizatorių, netolygus galinių padangų susidėvėjimas, keistas automobilio važiavimas stabdant ir įveikiant posūkius (vadinamasis plaukiojimas), ilgesnis stabdymo kelias, mažesnis atsparumas vėjo gūsiams, ABS įsijungimas kiekvieną kartą staigiau stabdant – tai amortizatorių susidėvėjimo požymiai.
  • Smūgiai stabdant ir greitėjant bei įveikiant posūkius, rūdys ant spyruoklių – pakabos spyruoklių pažeidimo požymiai.

Dėl pažeidimų, atsiradusių per avariją arba eismo įvykį, dėl kurių buvo deformuota sija arba išlaužta svirtis, torsionas turi būti pakeistas.

Kokie yra prancūziškų automobilių torsiono pažeidimo požymiai?


  • Cypimas ir traškėjimas – adatinių guolių pažeidimo požymiai, dažniausiai dėl korozijos.
  • Stiprūs smūgiai važiuojant.
  • Galinių ratų viršutinių dalių pasvirimas link kėbulo.
  • Galinių ratų apatinių dalių pasvirimas link kėbulo.
  • Automobilio pasvirimas atgal arba į šoną.
  • Metalinis dūzgimas – stabilizavimo trauklės pažeidimo požymis.
  • Nestabilus automobilio važiavimas įveikiant posūkius.
  • Netolygus padangų protektoriaus susidėvėjimas.

Atsiradus pažeidimų dėl avarijos arba eismo įvykio yra galimybė pakeisti pažeistus elementus.

Torsiono remontas 


Ir vėl apžvelkime standartinį ir prancūzišką sprendimą. Ką galime juose pakeisti atsiradus pažeidimui?

  • Metalinės-guminės įvorės (pagalvės) – vienos kaina nuo 25 EUR. Net jei buvo pažeista tik viena pakabos įvorė, jos keičiamos poromis.

Vienos įvorės keitimas dirbtuvėse kainuoja apie 20 EUR. Daugeliu atvejų įvorei išpresuoti reikia hidraulinio preso.

  • Vienas amortizatorius, priklausomai nuo markės, kainuoja 40-130 EUR. Žinomo prekių ženklo ir brangesni yra geresni, tačiau ne visada galima sau tai leisti. Jie taip pat keičiami poromis.

Vieno amortizatoriaus keitimas dažniausiai kainuoja apie 50 EUR.

  • Pakabos spyruoklės – viena žinomo prekių ženklo spyruoklė kainuoja 45-90 EUR. Spyruoklės taip pat keičiamos poromis. Keitimas kainuoja tiek pat, kiek ir amortizatorių.

Jei automobilyje naudojamos amortizacinės kolonos, gali geriau apsimokėti keisti visą.

  • Sukomplektuotas torsionas – tai sprendimas, naudojamas po eismo įvykių (avarijų). Montavimas nėra brangus ir sudėtingas, nebent buvo pažeisti tvirtinimai automobilio važiuoklėje.

Vadinamasis prancūziškas torsionas – visiškai ardomas, todėl galima pakeisti visus elementus. Bet... kainos nėra mažos. Daugeliu atvejų dėl vieno pažeidimo atsiranda ir kitų, todėl specializuotos dirbtuvės užsiima kompleksiniu šių torsionų restauravimu.   

Kompleksinis galinio torsiono restauravimas apima jo išmontavimą, būklės patikrą ir visų pažeistų elementų keitimą. Likę elementai yra nuvalomi.

Laimei, galima lengvai rasti kvalifikuotų mechanikų, kurie tinkamai pasirūpins galiniu torsionu, pavyzdžiui, pakeis standartinės sijos amortizatorius arba restauruos prancūziško automobilio torsioną.

Susiję straipsniai