Kokias išlaidas reikia įvertinti perkant automobilį, kurio rida yra daugiau kaip 200 tūkst. km? Ką gali tekti keisti automobiliuose su benzininiais varikliais?
automobilio prietaisų skydelis
Naudoto lengvojo automobilio pirkimas, jo registravimas ir draudimas – tai dar gali būti ne visos išlaidos. Kiekvienas pirkėjas privalo atminti, kad įsigijus naudotą automobilį reikės atlikti tam tikrus techninės priežiūros, remonto ir reguliavimo darbus. Blogiausiu atveju įsigytos transporto remonto kaina gali grėsmingai priartėti prie jo pirkimo kainos. Turite tai žinoti.
Geriau užkirsti tam kelią nei vėliau gailėtis. Dėl to visada prieš perkant naudotą automobilį rekomenduojame patikrinti jo būklę. Svetainėje „Motointegrator.comkiekvienas gali rasti nemažai savo apylinkėse esančių automobilių servisų, kuriuose galima nuodugniai patikrinti perkamo naudoto automobilio būklę. Teisiškai pirkėjas turi teisę grąžinti transporto priemonę, jei buvo nuslėpti jos defektai. Taip pat jis gali reikalauti atlyginti remonto išlaidas. Iš tiesų, norint tai pasiekti, daugeliu atvejų būtina kreiptis į teismą. Tokių bylų nagrinėjimas gali trukti metų metus. Dėl to visada geriau patikrinti.

Kodėl 200 tūkst. kilometrų?

2018 metais lietuviai  iš Europos Sąjungos ir kitų regionų  įsivežė apie 200 tūkst naudotų automobilių. Perkamų automobilių amžiaus vidurkis – 11 metų ir 10 mėnesių. Automobilių su benzininiais varikliais amžiaus vidurkis – 13 metų, o automobilių su dyzeliniais varikliais – ne pilnai 11 metų. Jei laikysime, kad įprastai eksploatuojamas automobilis per metus nuvažiuoja nuo 15 iki 17 tūkst. kilometrų, galima apskaičiuoti, kad tokio dvylikos metų senumo automobilio rida sieks nuo 204 iki 240 tūkst. km.
Tai, žinoma, nėra taisyklė. Daugeliui Vakarų Europos valstybių gyventojų nuostabos nekelia ir metinė  30 tūkst. km rida.


Kas turi įtakos automobilio nusidėvėjimui?

Yra nemažai veiksnių, turinčių įtakos automobilio nusidėvėjimo lygiui. Kiekvieno automobilio atveju atskirų veiksnių kombinacija yra skirtinga. Kas turi įtakos automobilio ir jo komponentų nusidėvėjimui?

  • Transporto priemonės techninė priežiūra. Čia galima minėti daug dalykų. Ar automobilis buvo prižiūrimas reguliariai, ar tik tada, kai nebegalėjo važiuoti? Ar eksploataciniai skysčiai buvo keičiami reguliariai, ar tik pildomi, kai užsidegdavo kontrolinės lemputės, o variklis perkaisdavo ir galėjo užsikirsti? Ar skysčiai buvo parenkami pagal gamintojo rekomendacijas, ar perkami pigiausi, ar tokie, kokius patarė interneto forumuose?
  • Remonto atlikimo būdas. Ar automobilis buvo remontuojamas profesionalų, turinčių prieigą prie gamintojo techninės informacijos? Ar transporto priemonę remontavo mėgėjai, rėmęsi patirtimi, sukaupta remontuojant automobilius, pagamintus prieš 30 metų? Ar naudotos aukštos kokybės dalys, žinomų prekių ženklų pakaitalai, ar išmontuotos naudotos dalys?
  • Rūpinimasis automobiliu. Ar automobilis buvo laikomas garaže, ar dengiamas užvalkalu, ar laikytas ant žolės ar betono? Ar automobilį veikė drėgmė, druska ar tiesioginiai saulės spinduliai? Ar automobilio viduje buvo palaikoma švara, ar jo vidus buvo saugomas nuo drėgmės? Ar buvęs savininkas naudojo apsaugos nuo korozijos priemones, ar tepė automobilio mechanizmus tinkamais tepalais?
  • Eksploatacijos istorija. Ar automobilis buvo patekęs į eismo įvykius? Ar pažeidimai dideli ir kaip jie buvo pašalinti?
  • Kas vairavo automobilį? Ar tai buvo normaliai besielgiantis vairuotojas, ar karštakošis, nuolat sunkiai apkraudavęs variklį ir pavaros perdavimo sistemą?
  • Ar automobilį eksploatavo privatus asmuo, ar įmonė? Asmeniniai automobiliai dažniausiai būna geriau prižiūrimi nei įmonių.


  • Automobilio eksploatacijos vieta. Ar automobiliu važinėta mieste, ar visur, ar daugiausia greitkeliuose?
  • Ekologijos aspektas. Ar buvęs savininkas pašalino arba užaklino dalis, kurių paskirtis – valyti teršalus, kai tos dalis pradėjo kelti rūpesčių?
  • Eksploatacinių komponentų patvarumas. Daugeliu atvejų net geriausiomis sąlygomis tai ne daugiau kaip 100, 150 ar 200 tūkst. km važiavimo.
  • Automobilio gamintojo naudotų pirminio montavimo dalių kokybė. Kuo aukštesnė jų kokybė, tuo jos patvaresnės.

Automobilis, kurio rida 200 tūkst. kilometrų. Ką gali tekti keisti?

Įsigijęs naudotą automobilį naujas savininkas privalo iš karto pakeisti visus eksploatacinius skysčius (variklinę alyvą, pavarų dėžės transmisinę alyvą, aušinimo skystį, stabdžių skystį, taip pat vairo stiprintuvo skystį, jei automobilis turi hidraulinį arba elektrohidraulinį stiprintuvą), visus filtrus (oro, alyvos, degalų, automatinės pavarų dėžės, salono, jei toks filtras yra), uždegimo žvakes arba kaitinimo žvakes, taip pat paskirstymo diržą su aušinimo skysčio siurbliu (paskirstymo komplektą) ir juostinį diržą. Taip pat būtina atlikti kondicionavimo sistemos patikrą. Tai minimumas, kuri būtinas visada. Tai gali kainuoti iki kelių šimtų eurų

Dėl ko dar gali reikėti mechaniko?

Variklis ir jo įranga

  • Tiesioginio degalų įpurškimo sistemų purkštuvai – dėl gedimo arba eksploatacinio nusidėvėjimo (geriausiomis sąlygomis jie veikia iki ne daugiau kaip 200 tūkst. km važiavimo). Daugelį modelių galima atnaujinti profesionaliose dirbtuvėse, kuriose visiškai atkuriamas jų veiksmingumas.
  • Turbokompresoriai – juos taip pat galima atnaujinti. Nusidėvėjusios dalys pakeičiamos, nekeičiamos dalys išvalomos ir vėl sumontuojamos, taip pat pakeičiami guoliai ir riebokšliai.
  • Benzininių variklių uždegimo ritės – geros kokybės pirmojo montavimo dalys atlaiko maždaug 200 tūkst. km važiavimo.
  • Tiesioginio įpurškimo sistemų įpurškimo siurbliai, laimei, labai dažnai negenda. Jie taip pat gali būti atnaujinami.
  • Originalių uždegimo laidų puikus patvarumo rezultatas – 200 tūkst. km.
  • Starteriai ir generatoriai – kuo daugiau važinėjama mieste, tuo greičiau juos tenka remontuoti.
  • Vožtuvų dangtelio tarpinė – daugelyje automobilių, pasiekus 200 tūkst. km ridą, ant cilindrų galvutės ir variklio bloko atsiranda prasisunkusios alyvos. Keitimo kartu su tarpine kaina – apie 40€
  • Alkūninio veleno ir paskirstymo veleno riebokšliai – gali būti pažeisti. Dėl tokių pažeidimų alyva iš variklio gali imti trykšti aukštu slėgiu. Tai labai pavojingas gedimas.

Pavaros perdavimo sistema

  • Sankabos – reta sankaba atlaiko 200 tūkst. km važiavimo, dažniausiai po 200 tūkst. km sankaba keičiama jau antrą kartą (vidutinis jos tarnavimo laikas – 100 tūkst. km, o jei automobiliu nuolat važinėjama mieste – dar trumpiau);
  • Dviejų masių smagratis – patvarumas panašus kaip ir sankabos. Jei automobilyje sumontuotas dviejų masių smagratis, jis visada keičiamas kartu su sankaba;
  • Mechaninės pavarų dėžės traukles gali tekti keisti, jei automobiliu dažnai važinėjama mieste.
  • Varantieji lankstai – daug priklauso nuo eksploatacijos, bet kai kuriuose automobiliuose gali pasigirsti barškėjimas pradedant važiuoti pasuktais ratais.

Aušinimo sistema

  • Kai kurie radiatoriai gali sugesti dėl užsikimšimo arba korozijos.
  • Termostatas – kai kuriuose automobiliuose gali tekti keisti.

Teršalų valymo sistema

  • Trikanalis katalizatorius – dalis katalizatorių užsikemša arba ištrupa nuvažiavus 150 tūkst. km, dalis – 200 tūkst. km, o kai kurie –  250 tūkst. km. Viskas priklauso nuo automobilio eksploatacijos (katalizatoriai atlaiko ilgiau, jei automobilis eksploatuojamas greitkeliuose) ir nuo to, kaip greitai šalinami gedimai (katalizatoriui labai kenkia uždegimo trikdžiai). Prireikus keisti katalizatorių, galima pritaikyti universalų katalizatorių, kurio kaina svyruoja nuo 50 iki 100 € (atitinka išmetamųjų teršalų standartų „Euro 2“, „Euro 3“ arba „Euras 4“ reikalavimus). Originalus kainuoja apie 600-900€
  • Kietųjų dalelių DPF filtras – atlaiko daugiausia 200 tūkst. km važiavimo. Šis filtras yra labai brangus, todėl, užuot keitus (kaina nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių eurų), verta jį atnaujinti: išmontavus išvalyti specialiomis priemonėmis arba išdeginti indukcinėje krosnyje.  
  • Kietųjų dalelių FAP filtras – pasiekus nustatytą ridos ribą, jį reikia keisti. Dažniausiai tai 150 arba 200 tūkst. km.
  • Deguonies jutiklis – išmetimo sistemos dalis, veikianti labai sunkiomis sąlygomis. Gali būti pažeistas pirmasis arba antrasis (korekcinis) deguonies jutiklis.
  • Išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas EGR gali užsikimšti. Iš pradžių jį verta išmontuoti ir kruopščiai išvalyti specialia priemone – daugeliu atvejų tai visiškai atkuria jo veiksmingumą.

Pakabos sistema

200 tūkst. km rida – labai daug bet kuriai pakabai. Kas dažniausiai genda? Svirčių įvorės (dalys pigios, vienos keitimas kainuoja apie 30€), amortizatoriai ir stabilizatorių trauklės. Jei automobilis buvo stipriai apkraunamas ar net perkraunamas, reikia įvertinti pakabos spyruoklių keitimą.


Vairo sistema

  • Ypatingą dėmesį būtina atkreipti į vairo kolonėlės ir hidraulinio arba elektrohidraulinio vairo stiprintuvo guminių sandarinimo detalių būklę. Gali atsirasti riebokšlių problemų ir prasisunkti hidraulinis skystis.

Kėbulas

  • Ant kai kurių automobilių gali atsirasti rūdžių (dažniausiai prie guminių juostų, prie stogo sujungimų, prie ratų arkų bei variklio ir bagažinės dangčių) – tai transporto priemonės naudotojo kaltė.
  • Ant kai kurių automobilių dažų gali atsirasti labai neestetiškų baltų dėmių dėl nušutusio bespalvio lako. Taip gali atsitikti dėl stiprių saulės spindulių poveikio arba dėl gamintojo naudotų prastos kokybės dažų.
  • Gali tekti keisti variklio gaubtą ir bagažinės dangčio dujines spyruokles.

Važiuoklė

  • Jei automobilis nebuvo tinkamas apsaugotas nuo korozijos, ant pakabos elementų, slenksčių ir kitur galima būti rūdžių: paviršinių arba labai gilių.
  • Verta patikrinti važiuoklės apsaugų būklę – jos gali būti nutrauktos arba pažeistos.

Kabinos įranga

  • Nuvažiavus 200 tūkst. km dažniausiai sugenda elektriniai stiklų keltuvai (mechanizmai, lynai ir t. t.). Kai kurie vidaus elementai gali būti stipriai susidėvėję, pvz., vairo oda, pavarų perjungimo svirties ir rankinio stabdžio gaubtai. Juos reikia pakeisti naujais. Jei ankstesnis savininkas nesirūpino automobiliu, viduje gali būti rūdžių (pvz., ant sėdynių kreipiančiųjų), gali tekti keisti apmušalus arba paslėpti jų pažeidimus po užvalkalais. Gali tekti keisti ir integruotus perjungiklius.
  • Automobilio valytuvų mechanizmas ir jo pavaros elektros variklis nuvažiavus 200 tūkst. km gali sugesti. Jie tiesiog užsikerta dėl netinkamo tepimo.

Stabdžių sistema

  • Elastinės stabdžių žarnelės reikia keisti, net jeigu atrodo tvarkingai.
  • Rankinio stabdžio lynas, o kartais ir mechanizmas gali būti susidėvėjęs.

Remonto kaina kartais gali būti didesnė nei pačios transporto priemonės kaina, kurią sumokėjo pirkėjas. Užuot suteikęs džiaugsmo, automobilis gali tapti papildomų išlaidų priežastimi – džiugesys virs neapykanta. Ir tai nėra vienetiniai atvejai. Kaip to išvengti? Prieš perkant būtina nuodugniai patikrinti automobilį profesionaliose dirbtuvėse, kurias galite rasti svetainėje „Motointegrator.com.

Mechanikai atliks kruopščią transporto priemonės techninės būklės patikrą ir įvertins, kokio remonto gali reikėti perkamam automobiliui ir kokia bus to remonto ir dalių kaina. Nerizikuokite pirkdami naudotą automobilį ! Susitarkite dėl jo patikros svetainėje „Motointegrator.com!

Susiję straipsniai