Kokią funkciją benzininiuose ir dyzeliniuose varikliuose atlieka juostinis arba trapecinis diržas? Kodėl reikia kuo skubiau reaguoti į jų pažeidimus? Kuo juostinis diržas skiriasi nuo trapecinio? Kiek atlaiko juostinis diržas? Kaip patikrinti jo būklę? Kaip jis keičiamas ir kiek tai kainuoja? 

juostiniai ir trapeciniai diržai.jpg

Trapeciniai ir juostiniai diržai vidaus degimo varikliuose atlieka svarbią funkciją. Jie varo svarbius papildomos įrangos elementus. Visų pirma generatorių, kuris įkrauna automobilio akumuliatorių. Kas atsitiks, jei generatorius nustos veikti? Akumuliatorius išsikraus, o variklis tiesiog užges. Gali įvykti ir kitų kur kas blogesnių dalykų. Bet apie tai vėliau.

Kaip įprasta, pradėsime nuo pagrindų.

Trapeciniai ir juostiniai diržai – tai eksploataciniai elementai, kuriuos reikia keisti

Tai svarbiausia informacija kiekvienam automobilio su benzininiu arba dyzeliniu varikliu savininkui. Trapeciniai ir juostiniai diržai eksploatuojant automobilį susidėvi, o kartais jų tarnavimo laikas gali staigiai sutrumpėti. Situacijos yra panašios, kaip ir pavaros diržų. Mechaninis pažeidimas, nutrūkimas, užteršimas varikline alyva, tepalu ar kitu eksploataciniu skysčiu – visais šiais atvejais diržas turi būti nedelsiant pakeistas.

Kita svarbi informacija vairuotojams – kiek tarnauja trapecinis arba juostinis diržas?Pigiausi diržai – iki 30 tūkst. km, visi kiti – iki 4 metų.

Kuo trapecinis diržas skiriasi nuo juostinio? Iš ko diržas pagamintas? 

Trapeciniai diržai vyravo dar dešimtajame XX a. dešimtmetyje. 1982 m. rinkoje pasirodė pirmasis juostinis diržas – su keliais V formos guminiais pleištais (danteliais). Dėl to vartojamas dar vienas šio diržo pavadinimas – V formos dantytasis diržas. Nuo to laiko juostiniai diržai pamažu, bet plačiai užkariavo rinką. Nieko nuostabaus – dėl griovelių jie idealiai laikosi prie guolių paviršių (ant kurių taip pat yra grioveliai). Jie yra elastingi ir žemesnio profilio. Gali veikti su mažo skersmens skriemuliais. Pavara skriemuliams gali būti perduodama tiek dantytąja, tiek plokščiąja diržo puse.

Galima teigti, kad šiuo metu daugiau kaip 90 % automobilių po variklių gaubtais turi juostinius diržus.

Iš ko gaminami tokie diržai? Šerdį sudaro kordas, dažniausiai pagamintas iš dirbtinio pluošto. Dalis su danteliais pagaminta iš pluoštu sustiprintos gumos, dalis diržo – iš guma impregnuoto audinio. Pati guma gaminama iš sintetinio kaučiuko. Dažniausiai diržai turi nuo keturių iki šešių griovelių. Modelių žymens pirmasis skaičius dažniausiai rodo diržo griovelių skaičių.

Diržai turi būti patvarūs – naujesniuose automobiliuose šiuo metu jie perduoda pavarą keliems didelės galios įrenginiams.

Yra automobiliai, kuriuose iš viso nėra diržų. Tai automobiliai su hibridine pavara, kuriuose elektros variklis tuo pat metu atlieka starterio ir generatoriaus funkciją. Tokių transporto priemonių kondicionieriaus kompresorius dažniausiai yra varomas atskiru elektros varikliu.

Kokią funkciją atlieka juostinis (dantytasis) diržas ir kur jį rasti po variklio gaubtu? 

Kai kuriuose automobiliuose trapecinis ir juostinis diržas perduoda pavarą iš skriemulio tik generatoriui.

Tačiau daugumoje šiuolaikinių automobilių naudojama vadinamoji serpantininė pavara. Tokioje sistemoje vienas juostinis diržas varo keletą komponentų:

  • generatorių – įkraunantį akumuliatorių, tiekiantį elektros srovę uždegimo sistemai, starteriui, apšvietimo sistemai, kompiuteriui, jutikliams, kabinos įrangai;
  • kondicionavimo sistemos kompresorių – svarbiausią kondicionavimo sistemos dalį;
  • hidraulinį vairo stiprintuvo siurblį – užtikrinantį tinkamą vairo stiprintuvo skysčio slėgį;
  • aušinimo skysčio siurblį – užtikrinantį aušinimo skysčio cirkuliaciją sistemoje.

Tinkamam diržo veikimui užtikrinti vienos krypties sankabos generatoriuose papildomai naudojami kreipiantieji guoliai, o varančiuosiuose diržo skriemuliuose – sukamųjų virpesių slopintuvai.

Serpantininėje pavaroje diržo eiga tarp kelių skriemulių yra gana sudėtinga. Kaip jau minėta, kai kurie skriemuliai varomi dantytu (su grioveliais) diržo paviršiumi, o kiti plokščiuoju paviršiumi.

Tinkamą diržo įtempimą užtikrina įtempiklis. Naudojami rankiniai (kurių tinkamą įtempimą būtina periodiškai tikrinti) ir automatiniai įtempikliai. Kai kuriuose automobiliuose trapecinio arba juostinio diržo įtempimas reguliuojamas keičiant generatoriaus padėtį (reguliuojant jo tvirtinimo taškus). Tinkamai įtempto diržo laisvumas sudaro 5–15 mm.

Kur po variklio gaubtu rasti juostinį diržą?Daugelį metų varikliai automobiliuose yra montuojami skersai. Jei atsistosime prieš automobilį, tai juostinis diržas bus dešinėje arba kairėje variklio pusėje. Lengviausia rasti generatorių, primenantį elektros variklį su prijungtais laidais.

Priėjimas prie diržo ne visada yra lengvas. Lengviausia jį pasiekti iš automobilio apačios.

Trapecinių ir juostinių diržų pažeidimai

Eksploatuojant automobilį diržai susidėvi, guminiai elementai susitrina, o pati guma kietėja ir sensta. Diržo susidėvėjimui įtakos taip pat turi netinkamai nustatyti arba susidėvėję skriemuliai. Diržas susidėvės greičiau, jei netinkamai veikia jo įtempiklis (diržas per silpnai arba per stipriai įtemptas).

Tipiniai trapecinių ir juostinių diržų pažeidimai

  • Metalinis triukšmas tuo stipresnis, kuo stipresnė variklio apkrova– juostinis diržas praslysta. Tai gali įvykti susidėvėjus skriemuliams arba diržui užsiteršus alyva.
  • Didėjant arba mažėjant variklio sūkiams nereguliarūs smūgiai į apsaugą arba variklio bloką – diržas per silpnai įtemptas, jis išsitempė, blogai veikia arba pažeistas jo įtempiklis.
  • Cypimas arba švilpimas– diržo susidėvėjęs, išsitempęs, per silpnai įtemptas, pažeisti guoliai.
  • Atleidus akceleratoriaus pedalątrumpas cypimas – generatoriaus skriemulio pažeidimas, kuris turi įtakos diržo veikimui (esant pažeidimui sukelia įtempius ir vibracijas, pagreitinančias diržo susidėvėjimą)
  • Smūgiai ar brūžinimasis– dirže galėjo įstrigti svetimkūnis, pavyzdžiui, mažas rato į orą išmestas akmenukas.
  • Triukšmai– generatoriaus guolių diržo kreipiančiųjų guolių pažeidimai – jie didina įtempius ir greitina diržo susidėvėjimą.

Senas diržas turi matomų susidėvėjimo požymių – pleištų įtrūkimų, išilginių įtrūkimų, nuplyšusių gumos gabaliukų, prasitrynimų, įdūrimų, skylučių. Kiekvienas vairuotojas juos pastebės plika akimi.

Diržo įtempikliuose dažniausiai susidėvi ritinėlio guolis. Dalis nėra keičiama – keičiamas visas komponentas ir diržas.

Dėl susidėvėjusių (nutrintų) arba darbinio paviršiaus atžvilgiu pasislinkusių skriemulių diržas susidėvi greičiau.

Prieš dedant naują diržą būtina patikrinti įtempiklio, varančiųjų guolių, skriemulių ir generatoriaus skriemulio būklę.

Trapecinio ar juostinio diržo trūkimas važiuojant – ką daryti? 

Ar diržas gali nutrūkti važiuojant? Taip. Dažniausiai tai atsitinka, kai diržas yra stipriai susidėvėjęs, pažeistas mechaniškai (įtrūkęs), termiškai arba buvo užterštas naftos produktais (degalais, alyva, tepalu).

Ką daryti tokioje situacijoje? Viskas priklauso nuo konkretaus variklio konstrukcijos.

  • Jei juostinis diržas nevaro aušinimo skysčio siurblio, galima tikėtis, kad akumuliatoriaus srovės pakaks keliolikai kilometrų kelio. Būtina išjungti visus nereikalingus elektros prietaisus (radiją, kondicionierių, navigacijos įrenginio arba telefono įkroviklį, šildymą, ventiliaciją) ir stengtis nuvažiuoti iki namų arba artimiausių dirbtuvių.
  • Jei juostinis diržas varo aušinimo skysčio siurblį, tokiu automobiliu jokiu būdu negalima važiuoti, nes nuvažiavus kelis kilometrus variklis perkais arba net „užkals“. Belieka gabenti automobilį su tralu. Vilkti galima tik kai akumuliatoriaus srovės pakaks avarinėms šviesoms.
  • Blogiausiais, laimei, labai retais atvejais, nutrūkęs juostinis diržas gali būti įtrauktas į skirstymo mechanizmo pavarą ir pažeisti pavaros diržą.

Geriausia tiesiog nelaukti, kol diržas nutrūks, bet stebėti jo būklę ir kas ketverius metus keisti. Jei būtina – kartu su įtempikliu ir sąveikaujančiais elementais.

Kaip savarankiškai nusipirkti trapecinį arba juostinį diržą? Perkant bus reikalingi pagrindiniai automobilio duomenys – markė, modelis, pagaminimo metai, variklio tūris ir galia.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad diržas būtų originalioje pakuotėje, nebūtų pažeistas, nešvarus. Be to, jis negali būti senesnis nei 5 metų (nuo pagaminimo datos).

Juostinio diržo keitimo kaina

Kiek kainuoja naujas juostinis diržas? Vidutiniškai 20–30 EUR. Daug didesnės išlaidos įtempikliui – 150–300 EUR.

Kai kuriems automobiliams parduodami komplektai, kuriuos sudaro juostinis diržas, įtempiklis ir guoliai. Kiek jie kainuoja?

  • „Renault Laguna“ (1.8 / 2.0) – 150 EUR;
  • „Renault Megane“ (1.4 / 1.6) – 215 EUR;
  • „Ford Mondeo“ (Mk3 2.0 TDCi) – 149 EUR;
  • „VW Golf IV“ / „Seat Leon“ (1.9 TDI) – 250 EUR.

Diržo keitimą reikia patikėti specializuotoms automobilių dirbtuvėms.Specialistas turės reikiamą raktą ir informaciją apie diržo naudojimo trukmę. Be to, jos atliks įtempiklio įtempimo ir kitų sąveikaujančių elementų (guolių ir pan.) būklės patikrą.

Tipinio automobilio diržo keitimas užtrunka iki 15 minučių.

Paties diržo keitimas automobilyje esant geram priėjimui (kai nereikia demontuoti kitų elementų) kainuoja iki 50 EUR.

Diržas keičiamas taip:

  • Automobilis pakeliamas keltuvu arba pastatomas virš duobės (dažniausiai naudojamos esant priėjimui iš apačios).
  • Jei yra, nuimama diržo apsauga.
  • Atleidžiamas diržo įtempiklis.
  • Nuimamas senas diržas.
  • Atliekama guolių, generatoriaus ir kitų skriemulių patikra.
  • Jei visi sąveikaujantys elementai tvarkingi, dedamas naujas diržas.
  • Įtempikliu sureguliuojamas diržo įtempimas.
  • Jei yra, uždedama apsauga.

Dėl juostinio diržo keitimo susitarkite interneto svetainėje Motointegrator“.

Susiję straipsniai