Kompiuterinė diagnostika suteikia mechanikui labai plačias galimybes diagnozuoti problemas, susijusias su netinkamu variklio, saugos sistemų ir automobilio salono įrangos darbu. Kokia nauda automobilio savininkui apsilankyti automobilių dirbtuvėse, kur aukštos kvalifikacijos specialistas atlieka šiuolaikišką kompiuterinę diagnostiką?

kompiuterine diagnostika.jpg

Elektroniniai prietaisai automobilių įrangoje pradėti naudoti praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje, kai pasirodė pirmosios elektroniškai valdomos aktyviosios saugumo sistemos ABS (stabdant jos neleidžia užsiblokuoti ratams) ir pirmosios benzino įpurškimą reguliuojančios sistemos. Elektronikos plėtra, prietaisų dydžio mažėjimas ir mikroprocesorių gamyba sudarė sąlygas revoliucinei automobilių pažangai. Juose pradėti naudoti variklio darbą valdantys kompiuteriai, pažangios pasyviosios saugos sistemos (oro pagalves, pirotechninius saugos diržų įtempiklius) ir aktyviosios saugos sistemos (anksčiau minėta ABS, pažangesnės ASR, ESP ir kt.), taip pat vis geresnė salono įranga (pradedant kondicionieriais, elektra valdomais stiklais ir veidrodžiais ir baigiant šiuolaikiška multimedija).

Automobiliuose, turinčiuose mažiau pažangios įrangos, yra vienas kompiuteris (valdymo blokas), kontroliuojantis variklio ir saugos sistemų darbą. Automobiliuose, turinčiuose labiau išplėtotą įrangą, tokių kompiuterių gali būti nuo kelių iki keliolikos, kurių kiekvienas valdo tam tikros sistemos darbą (variklio, automatinės pavarų dėžės, saugos sistemos, komforto įrangos, multimedijos). Pavyzdžiui, prabangiame didesnio pravažumo automobilyje (SUV) „Bentley Bentayga“ sumontuota 90 valdymo blokų.

Kiekvienas valdymo blokas nuolat renka informaciją iš daugybės jutiklių. Pavyzdžiui, pasyviosios saugumo sistemos darbą valdantis kompiuteris aktyvins oro pagalves, tik gavęs signalą iš susidūrimo jutikių, sumontuotų visuose automobilio šonuose. Įpurškiamų degalų dozė nustatoma pagal signalus, gautus iš variklio temperatūros jutiklio, oro srauto matuoklio, deguonies jutiklio, alkūninio veleno padėties jutiklio, paskirstymo veleno padėties jutiklio, sklendės padėties jutiklio ir daugelio kitų. ABS sistemos darbą valdantis kompiuteris nuolat renka informaciją iš kiekviename rate sumontuotų sūkių jutiklių. Tą pačią informaciją naudoja praslydimo valdymo sistema ESP, taip pat tarpinė padangų slėgio kontrolės sistema TPMS. Net, atrodo, paprastai stiklų elektrinių keltuvų sistemai taip pat reikia jutiklių informacijos, pavyzdžiui, stiklo padėties ir saugos sistemos, apsaugančios nuo pirštų prispaudimo.

Jutikliai – tai matavimo įtaisai, keičiantys išmatuotas reikšmes (pvz., sūkių skaičių, temperatūrą arba slėgį) į tam tikras elektrines vertes (pvz., didėjančią įtampą arba dažnį).

Nesunku atspėti, kad vidutiniškai įrengtame automobilyje gali būti net keliasdešimt jutiklių. O labai gerai įrengtame? Net keli šimtai. Jie sujungti įvairaus laidumo magistralėmis CAN (taip pat ir kitomis, pvz., LIN). Magistralėmis taip pat sujungiami valdymo blokai, jei jų yra daugiau nei vienas.

Kaip patikrinti atskirų jutiklių ir valdymo blokų būseną? Išardyti automobilį į sudedamąsias dalis, išmontuoti kiekvieną jutiklį, kiekvieną sistemą ir tikrinti? Ne. Tai daroma atvirkščiai. Iš pradžių atliekama kompiuterinė diagnostika ir tik paskui naudojami kiti metodai.

Kas yra kompiuterinė diagnostika?

Automobilių diagnostikai palengvinti buvo parengtas bendras sprendimas visame pasaulyje. Akivaizdu, kad jis atsirado nelengvai, nes pradžioje kiekvienas gamintojas norėjo, kad jo sprendimas būtų pasiekiamas tik jo autorizuotuose servisuose. Galiausiai buvo sukurta bendra sistema OBD (On Board Diagnostics), paskui OBD2, kuri JAV pradėjo veikti 1996 metais, Europos Sąjungoje – 2001 metai ir veikia iki šiol.

Kiekviename automobilyje, netoli vairo, po prietaisų skydeliu yra 16 kontaktų lizdas, prie kurio prijungiama diagnostinė sąsaja. Taip pat sukurtas daugiau kaip 1600 klaidų standartizuotų kodų sąrašas DTC (Digital Trouble Codes).

Kodus sudaro: raidinė žyma (pvz., P – pavaros sistemos klaida, U – tinklo komunikacijų klaida), antrasis kodo ženklas (pvz., 1 - gamintojo kodas, 0, 2 ir 3 –  ISO/SAE standartus atitinkantys kodai), trečiasis kodo ženklas, žymintis sistemą, kuriame įvyko gedimas (pvz., 3 – uždegimo sistema), ir dar du skaičiai. Klaidos aprašytos anglų kalba. Klaidos kodo aprašo pavyzdys:

  • P0302 – pavaros sistemos klaida, ISO/SAE standartą atitinkantis kodas, uždegimo sistemos gedimas ( t. y. uždegimo trikdžiai antrajame cilindre).

Klaidoms nuskaityti naudojami įrenginiai, kuriuos sudaro diagnostinė sąsaja (OBD2 reikalavimus atitinkantis kištukas), kompiuteris, programinė įranga ir ekranas. Paprasčiausiuose sprendimuose, skirtuose neprofesionaliajam naudojimui, kompiuterio ir ekrano funkciją gali atlikti mobilusis telefonas arba planšetinis kompiuteris su įrašyta programine įranga, palaikančia sistemą „Android“, ir belaidė OBD2 sąsaja, susijungianti su įranga „Bluetooth“ ryšiu.

Kompiuterinei diagnostikai (taip pat ir variklio kompiuterinei diagnostikai), atliekamai automobilių dirbtuvėse, naudojami diagnostikos kompiuteriai. Tai pažangi įranga su labai išplėtota programine įranga, kuri padeda mechanikui atlikti ne tik visos sistemos diagnostiką, bet ir patikrinti atskirus jutiklius (parodo jų buvimo vietą, veikimo informacinius duomenis) ir valdymo blokus, tai pat padeda juos pakeisti. Diagnostikos kompiuteriai taip pat yra būtini sumontuotoms naujoms dalims (pvz., purkštuvams „Common Rail“) įdiegti (susieti) ir kai kuriems techninės priežiūros darbams atlikti.

Kaip praktikoje atrodo automobilio kompiuterinė diagnostika?


Diagnostikos kompiuteris ekrane rodo klaidos kodą. Mechanikas, remdamasis savo žiniomis ir patirtimi, turi nustatyti klaidos priežastį. Tai, kad diagnostikos kompiuteris rodo tam tikro jutiklio klaidą, dar nereiškia, kad pakanka pakeisti šį jutiklį ir problema bus išspręsta, nors tai taip pat dažnai pasitaiko. Geriausia tai parodyti pavyzdžiais – paprastu ir sudėtingu.

Pirmoji situacija

Automobilio su benzininiu varikliu, kurio rida apie 220 tūkst. km, savininkas pastebėjo, kad tuščiąja eiga variklis dirba netolygiai (savaime kinta variklio sūkiai). Variklis prarado galią, važiuojant automobilis trūkčiojo. Prietaisų skydelyje užsidegė kontrolinė lemputė „Check engine“.

Pirmą kartą savininkas apsilankė automobilių dirbtuvėse, kuriose nebuvo kompiuterinės diagnostikos įrangos. Mechanikas nutarė, kad galia prarandama ir trūkčiojimas atsiranda dėl uždegimo žvakių, ir jas pakeitė. Norėdamas pašalinti klaidą, minutei atjungė akumuliatorių. Problema nedingo, „Check engine“ vėl užsidegė. Antrą kartą mechanikas liepė pakeisti uždegimo rites. Dalių pakeitimas nepadėjo. Problema nedingo, „Check engine“ vėl užsidegė.

Automobilio savininkas apsilankė kitose dirbtuvėse. Šiose dirbtuvėse mechanikas automobilį prijungė prie diagnostikos kompiuterio. Kompiuterio ekrane pasirodė klaidos kodas P0101 (oro srauto matuoklis – signalas už ribų (našumas)).

Mechanikas atjungė jutiklio kištuką, patikrino jungties ir laido, jungiančio jutiklį su valdymo bloku, būklę. Nė vienas elementas nebuvo pažeistas. Mechanikas patikrino oro srauto matuoklį,  ar nėra mechaninių pažeidimų. Patikrino matavimo elemento, veikiančio oro sraute, būklę. Nepastebėjo jokių problemų, išskyrus nežymų matavimo elemento užteršimą. Mechanikas taip pat patikrino išėjimo įtampą ir dažnį. Pasirodė, kad oro srauto matuoklyje įvyko vidinis trumpasis jungimas. Mechanikas rekomendavo pakeisti oro srauto matuoklį. Naujo oro srauto matuoklio montavimas užtruko 2 minutes. Paskui mechanikas ištrynė klaidą iš variklio darbą valdančio kompiuterio atminties. Automobilis atgavo galią, sūkiai nustojo svyruoti, automobilis nebetrūkčiojo.

Antroji situacija

Automobilio savininkas pastebėjo, kad padidėjo degalų sąnaudos, automobilis pasidarė daug silpnesnis, sunkiai reaguoja į akceleratoriaus pedalo paspaudimą. Atsirado sunkumų paleidžiant variklį. Užsidegė kontrolinė lemputė „Check engine“.

Mechanikas visų pirma prijungė automobilį prie diagnostikos kompiuterio. Variklio kompiuterinė diagnostika parodė klaidos kodą P0340 (paskirstymo veleno padėties jutiklis – pažeidimas).  Mechanikas patikrino jutiklio būklę. Tai pat patikrino laidų, kištuko būklę, montavimo būdą, multimetru – maitinimo įtampą, osciloskopu – signalo stiprumą (esant įjungtam varikliui). Nenustatė jutiklio gedimo, vadinasi, jis veikė tinkamai.

Mechanikas spėjo, kad tikroji problemos priežastis kažkas kita. Nutarė patikrinti pavaros grandinės būklę. Paaiškėjo, kad susidėvėjo įtempiklis, neužtikrino tinkamo grandinės įtempimo ir grandinė peršoko. Laimei, grandinė nenutrūko ir stūmokliai nesusidūrė su vožtuvais, bet persistūmė paskirstymo fazės ir dėl to atsirado variklio darbo, galios ir paleidimo problemų. Nesant paskirstymo veleno ir alkūninio veleno sinchronizacijos buvo nustatyta klaida, susieta su paskirstymo veleno padėties jutikliu.

Problema buvo išspręsta pakeitus pavaros grandinę, įtempiklį, krumpliaračius, sąveikaujančius elementus ir variklinę alyvą.

Aprašytos situacijos rodo, kad gerai atlikto remonto pagrindą sudaro kompiuterinė diagnostika, atlikta didelių techninių galimybių įrenginiu, gebėjimas naudotis paprastais matavimo prietaisais (osciloskopu, multimetru) ir mechaniko žinios bei patirtis.

Kompiuterinė diagnostika ir mechaniko žinios bei gebėjimai – nauda klientui


Kompiuterinė diagnostika suteikia galimybę tikslai nustatyti gedimo priežastį (konkretaus jutiklio pažeidimą) arba susiaurinti galimų gedimų sąrašą, todėl mechanikas, pasitelkdamas savo žinias ir patirtį, gali nustatyti pagrindinį neatitikimų šaltinį. Kompiuterinė diagnostika reikšmingai sumažina remonto trukmę ir jo kainą. Be to, galima tikėtis tikslaus darbų atlikimo, nes daugelis įrenginių suteikia mechanikui remontui reikalingą informaciją (pateikia automobilio gamintojo techninę informaciją).

Kompiuterinė diagnostika taip pat būtina atliekant daugelio automobilių, ne tik „Premium“ klasės, techninės priežiūros darbus, susijusius su TPMS jutiklių priežiūra (tiesioginė sistema), skysčiu „AdBlue“ arba kataliziniu skysčiu automobiliuose su FAP filtrais. „Premium“ klasės automobiliuose diagnostikos kompiuteris būtinas atliekant net tokias paprastas operacijas, kaip variklinės alyvos keitimas, akumuliatoriaus arba stabdžių trinkelių keitimas ir, žinoma, prireikus sudėtingesnio automatinių pavarų dėžių, saugos sistemų arba salono komforto sistemų remonto.

Jei Jūsų automobilyje užsidegė kontrolinė lemputė „Check engine“, kitos įspėjamosios lemputės arba prietaisų skydelio kompiuterio ekrane pasirodė pranešimai, raginantys apsilankyti dirbtuvėse, ar variklis pradėjo dirbti netinkamai – ieškokite profesionalo svetainėje „Motointegrator.com“.

Susiję straipsniai