Automobilių oro kondicionieriaus sistema užtikrina terminį komfortą ir puikiai pašalina drėgmę, kuri sukelia stiklų rasojimą. Deja, automobilių oro kondicionierių sistemos yra pažeidžiamos. oro kondicionierių sistemos nesandarumas turi įtakos sistemos veikimo efektyvumui ir veikimui apskritai. Kaip vairuotojas gali pastebėti, kad oro kondicionieriaus sistemoje atsirado nesandarumas? Kaip oro kondicionieriaus sistemos sandarumą tikrina specialistas automobilių dirbtuvėse? Ką reikia padaryti aptikus nesandarumą?

oro kondicionieriaus sistema.jpg

Vis daugiau automobilių turi įrengtas oro kondicionierių sistemas. Automobilio oro kondicionieriaus sistema užtikrina terminį komfortą šiltojo sezono metu, padeda vairuotojui ir keleiviams išvengti nuovargio jausmo, tiesiogiai užtikrina komfortą, gebėjimą susikaupti, padidindama reakcijos greitį ir vairavimo saugumą. Šaltojo sezono metu automobilio oro kondicionieriaus sistema puikiai susidoroja su drėgme, tad ir vėl prisideda prie saugumo didinimo, išspręsdama aprasojusių langų problemą.

Automobiliuose su įrengta oro kondicionieriaus sistema nereikia atidaryti langų važiavimo metu, todėl transporto priemonės viduje yra gerokai tyliau (tai taip pat turi įtakos psichiniam komfortui) ir į vidų nepatenka kvapai bei teršalai iš gatvės.

Tačiau negalima pamiršti, kad oro kondicionieriaus sistema reikalauja tinkamo ir reguliaraus aptarnavimo bei priežiūros. Oro kondicionieriaus sistemos darbas papildomai apkrauna automobilio variklį. Įjungus sistemą, įsijungia sankaba ir juostinis diržas pradeda sukti kondicionieriaus kompresorių, dėl to atsiranda papildomas pasipriešinimas ir padidėja degalų sąnaudos (kai kuriuose automobiliuose yra naudojami kompresoriai varomi elektriniais varikliais, jie apkrauna generatorius). Oro kondicionieriaus sistemos valdymas reikalauja elektros maitinimo.

Oro kondicionieriaus sistema sausina akis, o tai gali būti ypač varginantis poveikis asmenims, nešiojantiems kontaktinius lęšius. Temperatūra automobilio viduje gali būti žemesnė maksimaliai  7 °C, palyginti su temperatūra išorėje. Priešingu atveju vairuotojas ir keleiviai gali susirgti peršalimo ligomis. Nevalytoje Oro kondicionieriaus sistemoje (o tiksliau ant jos garintuvo) plinta virusai ir grybeliai, kurie sukelia alergines organizmo reakcijas ir kvėpavimo takų ligas.

Oro kondicionieriaus sistema taip pat yra brangi – ji padidina naujo automobilio kainą. Ši sistema taip pat padidina automobilio eksploatacijos išlaidas (ypač naujų automobilių, kuriuose reikia naudoti naują šaldančiąją medžiagą R1234yf – ji yra dešimt kartų brangesnė už senąją šaldančiąją medžiagą R134a). Be to, oro kondicionierių sistemos genda.

Vienas iš dažnai pasitaikančių gedimų – tai oro kondicionieriaus sistemos nesandarumas. Atsiradus nesandarumui, oro kondicionieriaus sistemos valdymas veikia be problemų, tačiau kondicionieriaus kompresorius apkrauna variklį ir padidina degalų sąnaudas, o sistemos darbo našumas yra labai žemas arba net nulinis: iš ventiliacijos grotelių plūsta šiltas oras.

Tokio gedimo nepaisymas gali sukelti brangių oro kondicionieriaus sistemos elementų pažeidimą, tokių kaip, pvz., kompresoriaus. Deja, oro kondicionieriaus sistemos gedimas, susijęs su kompresoriaus pažeidimu, yra labai brangus.

Pirmiausia reikia patikrinti, kodėl nesandarumas automobilio oro kondicionieriaus sistemoje yra toks pavojingas? Norint atsakyti į šį klausimą, reikia pažvelgti į sistemos sandarą.

Iš ko susideda oro kondicionieriaus sistema automobilyje? Kodėl ji turi būti sandari?

Automobilio oro kondicionieriaus sistemos užduotis – atšaldyti orą, patenkantį į automobilio saloną, pagal vartotojo nustatymus. Naujesniuose automobiliuose du arba daugiau vartotojų, nes, pvz., dviejų zonų oro kondicionieriaus sistema leidžia nustatyti skirtingas temperatūras atskirose automobilio salono vietose.

Tipinę oro kondicionieriaus sistemą sudaro šie komponentai:

  • Kondicionieriaus kompresorius – tai brangiausia visos sistemos dalis. Pagal dydį jį galima palyginti su generatoriumi. Jis turi standžią arba elektromagnetinę sankabą ir skriemulį, kuris yra varomas juostiniu diržu (šis diržas, taip pat varo generatorių ir, pvz., elektrohidraulinės vairo stiprintuvo sistemos siurblį). Skriemulys sukasi vadinamąja tuščiąja eiga nuolat, kol yra įjungtas variklis. Įjungus oro kondicionieriaus sistemą, sankaba įjungia kompresoriaus pavarą;
  • Kondensatorius (kondicionieriaus radiatorius), kuris yra sumontuotas prie standartinio radiatoriaus;
  • Sausintuvo filtras, kuris sulaiko drėgmę, apsaugodamas kompresorių ir kitus elementus nuo korozijos;
  • Išsiplėtimo vožtuvas;
  • Garintuvas;
  • Elektroninis, elektromechaninis arba mechaninis valdymo skydelis, sumontuotas automobilio salone;
  • Aptarnavimo žarnos ir jungės (vožtuvai);
  • Šaldančioji medžiaga, pvz., R134a - 1,1,1,2-tetrafluoroetanas, organinis cheminis junginys, naudojamas šaldymo technikoje;
  • Mineralinė alyva, cirkuliuojanti kartu su šaldančiąja medžiaga, skirta kompresoriaus tepimui.

Kiek šaldančios medžiagos cirkuliuoja sistemoje? Pvz., automobilyje BMW 3 E90 316i - naudojama 590 g, o automobilyje „Peugeot“ 308 – 450 g šaldančios medžiagos. Oro kondicionieriaus sistema prancūziškame automobilyje reikalauja 80 cm³ mineralinės alyvos.

Kaip tai veikia?

  • Kompresorius įsiurbia šaldančiąją medžiagą, suslegia ją, todėl pakyla jos temperatūra ir slėgis.
  • Suslėgta medžiaga patenka į kondensatorių (kondicionieriaus radiatorių), čia oro srautas (taip pat aušinantis paprastą radiatorių) atšaldo medžiagą ir ją kondensuoja (suskystina). Šaldančioji medžiaga pakeičia savo būseną: iš dujinės į skystą.
  • Suskystinta šaldančioji medžiaga patenka į sausintuvo filtrą, kuris surenka iš jos teršalus (pvz., drožles iš veikiančio kompresoriaus) ir drėgmę. Medžiaga yra nukreipiama į išsiplėtimo vožtuvą.
  • Išsiplėtimo vožtuve medžiaga pakeičia savo būseną į dujinę (į garus), dėl to sumažėja jos temperatūra.
  • Šaldančioji medžiaga garų pavidalu patenka į garintuvą. Čia ji sugeria šilumą iš oro, pučiamo ventiliatoriumi į automobilio saloną. Į saloną patenka atšaldytas oras. O šaldančioji medžiaga grįžta atgal į kompresorių.

Taigi, kaip matome, šaldančioji medžiaga ir mineralinė alyva nuolat cirkuliuoja sandarioje, uždaroje sistemoje. Jei automobilio oro kondicionieriaus sistemoje atsiranda nesandarumas, sistema pradeda veikti vis mažesniu našumu. Kuo mažiau sistemoje mineralinės alyvos, tuo didesnė tikimybė, kad gali įvykti kompresoriaus užstrigimas.

Nesandarumas oro kondicionieriaus sistemoje – kaip jį galima aptikti savarankiškai?

Ką gali aptikti pats vairuotojas? Visų pirma, galima pastebėti, kad sumažėjo oro kondicionieriaus sistemos našumas. Įjungus automobilio oro kondicionieriaus sistemą, padidėja degalų sąnaudos, bet nejaučiamas šaltesnio oro pūtimas pro ventiliacijos groteles.

Jei pastebėjote oro kondicionieriaus sistemos veikimo trikčių, tuomet galima atlikti testą. Reikia nustatyti žemiausią temperatūrą kondicionieriaus valdymo skydelyje. Po to automobilio variklis turi veikti 5 minutes esant apie 2000 aps./min. Geriausia nuvažiuoti tam tikrą kelio atkarpą. Jei po to laiko į saloną nepučiamas šaltesnis oras, tikriausiai atsirado oro kondicionieriaus sistemos gedimas. Labai tikėtina, kad jo priežastimi yra sistemos nesandarumas.

Ką dar savarankiškai gali patikrinti automobilio vartotojas? Esant dideliam sistemos nesandarumui, po variklio gaubtu, prie oro kondicionieriaus sistemos žarnų gali būti matomos mineralinės alyvos, skirtos kondicionieriaus kompresoriaus tepimui, dėmės.

Taip pat yra paprastas (ir pakankamai veiksmingas) metodas, kuomet oro kondicionierių sistemos žarnos yra patepamos skystu muilu. Vietose, pro kurias prasisunkia dujos, turi atsirasi purslai.

Geriausias būdas aptikti nesandarumą – apsilankymas profesionaliose dirbtuvėse, kurios turi atitinkamą įrangą oro kondicionierių sistemų aptarnavimui ir remontui. Tokias dirbtuves vos per kelias akimirkas susirasite tinklapyje Motointegrator.com.

Nesandarumas automobilio oro kondicionieriaus sistemoje – kaip jį aptinka specialistas?

Kur dažniausiai atsiranda automobilių oro kondicionierių sistemų nesandarumas?

  • Slėginių žarnų sujungimuose;
  • Slėginių žarnų prijungimo prie atskirų automobilio oro kondicionieriaus sistemos elementų vietose;
  • Kondicionieriaus kompresoriaus riebokšliuose;
  • Pažeistame kondicionieriaus radiatoriuje (kondensatoriuje).

Nesandarumo priežastimi gali būti eksploatacinis susidėvėjimas arba automobilio dalyvavimas eismo įvykyje, todėl oro kondicionieriaus sistemos nesandarumas gali atsirasti nupirktame naudotame automobilyje, kuris neva „nebuvo daužtas“.

Oro kondicionieriaus sistemos nesandarumas turi būti aptiktas oro kondicionieriaus sistemos aptarnavimo metu, aptarnavimas turi būti vykdomas kartą per metus. Oro kondicionierių sistemų aptarnavimui yra naudojami specialūs agregatai. Jie yra prijungiami specialiomis žarnomis prie automobilio oro kondicionieriaus sistemos aptarnavimo jungių (vožtuvų). Įrenginys išsiurbia iš sistemos šaldančiąją medžiagą kartu su alyva ir sukuria sistemoje vakuumą. Tada yra tikrinamas slėgio prieaugis sistemoje per tam tikrą laikotarpį. Kuo didesnis slėgio prieaugis, tuo didesnis sistemos nesandarumas. Šis metodas leidžia aptikti smulkius nesandarumus. Bet, šiuo metodu negalima nustatyti nesandarumo vietos. 

Nesandari sistema neturi būti pildoma, nes šaldančioji medžiaga vis vien iš jos prasisunks. Sistemą galima pripildyti tik po to, kai ji bus suremontuota.

Specialistų naudojami tikslūs nesandarumo oro kondicionieriaus sistemoje aptikimo metodai:

  • Specialiųjų, silpnai putojančių preparatų, skirtų nesandarumui nustatyti naudojimas. Šiuo preparatu yra apipurškiami žarnų sujungimai ir prijungimai prie atskirų sistemos komponentų. Esant nesandarumui, atsiranda purslai. Šiuolaikiškos putos, skirtos nesandarumui aptikti, yra nedegios, biodegraduoja ir nepalieka kenksmingų cheminių medžiagų. Tai pigiausias būdas, tačiau negalime jo priskirti prie veiksmingiausių. Jei iš sistemos jau nutekėjo didesnioji šaldančios medžiagos dalis, putos nesuveiks. Taip pat sunku bus prieiti prie visų komponentų ir žarnų (pvz., einančių prie garintuvo), kur taip pat galėjo atsirasti nesandarumas.
  • Didelio populiarumo susilaukė slėginis metodas. Naudojant šį būdą, į sistemą, per aptarnavimo vožtuvus, įvedamas azotas iš baliono arba iš azoto generatoriaus maksimaliu, sistemos gamintojo nustatytu slėgiu (pvz., 10 barų). Po to tikrinama, ar slėgis sistemoje išlieka nuolatiniame lygyje, ar mažėja – tai pasako apie nuotėkį. Naudojant šį metodą taip pat susiduriama su tikslios nesandarumo vietos nustatymo problema.
  • Profesionalai naudoja specialius elektroninius jutiklius. Jie turi įrenginio su elektroniniu ekranu bei jutikliu, pritvirtintu prie lankstaus zondo, pavidalą. Toks įrenginys leidžia prieiti prie visų, net ir sunkiai pasiekiamų, oro kondicionieriaus sistemos elementų. Jutiklis tiria šaldančios medžiagos koncentraciją ore kelių milimetrų atstumu nuo oro kondicionieriaus sistemos elementų. Senai šaldančiai medžiagai (R134a) ir naujai (R1243yf) yra reikalingi skirtingi įrenginiai.

Įrenginiai yra brangūs, todėl juos naudoja tik geriausios dirbtuvės.

Elektroniniai testeriai leidžia aptikti net labai mažus prasisunkimus (iki 7 g medžiagos per metus) ir tiksliai nustatyti jų vietą. Kai kuriais atvejais gali atsirasti klaidingi parodymai, susiję su benzino arba dyzelino garavimu, todėl rekomenduojama patikrą atlikti kelis kartus.

  • Panašiu principu veikia metodas, paremtas likutinių dujų, susidedančių iš 95 % azoto ir 5 % vandenilio, įvedimu į oro kondicionieriaus sistemą. Šios dujos nekenkia aplinkai, yra nedegios ir netoksiškos.

Įvedus dujas į sistemą, prasisunkimų yra ieškoma naudojant elektroninį vandenilio jutiklį. Jis atrodo taip pat, kaip elektroninis jutiklis, matuojantis šaldančios medžiagos koncentraciją ore. Šiuo atveju dirbtuvės gali naudoti vieną vandenilio jutiklį ieškant nuotėkių automobiliuose, kuriuose naudojama tiek R134a, tiek R1234yf šaldančioji medžiaga.

ES direktyva draudžia naudoti dirbtuvėse metodą, kuris buvo paremtas oro kondicionieriaus sistemos užpildymu šaldančiąja medžiaga su UV kontrastiniu priedu.

Oro kondicionieriaus sistemos gedimas turi būti pašalinamas kuo greičiau, kad būtų išvengta atskirų sistemos dalių pažeidimų, pvz., labai brangaus kompresoriaus remonto. Nesandarios sistemos remonto metu kiekvieną kartą turi būti keičiamas sausintuvo filtras.

Geriausios dirbtuvės, turėdamos daug patirties ir gerą techninę įrangą, gali aptikti net smulkiausius oro kondicionieriaus sistemos nesandarumus ir efektyviai juos pašalinti. Dėl to vairuotojas ir keleiviai gali naudotis automobilio oro kondicionieriaus sistemos suteikiamu komfortu. Tikslus gedimo vietos nustatymas daro didžiulę įtaką sumažinant remonto išlaidas.

Susiję straipsniai