Dėl ko variklis pradeda naudoti daugiau kuro? Ar padidėjus kuro sąnaudoms būtina apsilankyti autoservise? Ką galima pasitikrinti patiems, o ką turi patikrinti specialistas?

Padidėjo kuro sąnaudos.jpg

Kuro sąnaudos – tai vienas pagrindinių, jei ne svarbiausių, parametrų, kurį kontroliuoja vairuotojai. Būtent nuo jo priklauso automobilio išlaikymo sąnaudos per mėnesį. Taip pat reikia prisiminti, kad vairuotojas realiai eksploatuodamas automobilį niekada nepasieks rezultatų, kuriuos savo kataloguose pateikia automobilių gamintojai.

Automobilio kuro sąnaudos priklauso nuo daugybės dalykų. Įtakos jų dydžiui turi variklio ir jo įrangos techninė būklė, filtrų pralaidumas, tinkamas oro slėgis padangose, pilamų degalų kokybė ir net naudojamos variklinės ir transmisinės alyvos kokybė. Važiavimas automobiliu – tai kova su įvairiu pasipriešinimu: kuo daugiau pasipriešinimo, tuo didesnės kuro sąnaudos.

Kuro sąnaudos taip pat priklauso nuo vairavimo stiliaus ir nuo to, kokiu reljefu važiuoja automobilis.

Kartais padidėjusios kuro sąnaudos – tai nežymaus pažeidimo, aplaidžios techninės priežiūros arba neapdairumo padarinys. Kartais tai gali būti kurio nors komponento gedimo rezultatas. Neverta panikuoti. Peržvelkime visas galimas benzininio variklio degalų sąnaudų padidėjimo priežastis.

Priežastys, kodėl padidėjo kuro sąnaudos

  • Važiavimas įjungus kondicionieriaus sistemą– ypač pavasarį ir vasarą daugybė žmonių naudojasi šiuo patogumu. Bet nieko nėra už dyką. Ypač karštą dieną, kai kondicionierius nuolat veikia. Kiek gali padidėti sąnaudos? Nuo 1 iki 2 l/100km (apytiksliai duomenys). Kuo mažesnis variklis, tuo jo apkrova didesnė dėl veikiančio kondicionieriaus. Todėl daugiausia suvartos maži miesto automobiliai su mažos galios varikliais.

Išjunkime kondicionierių ir patikrinkime, ar sąnaudos sumažėja iki įprastinių.

  • Važiavimas įjungus keturių varančiųjų ratų (4×4)pavarą– tai dažnai atsitinka madingų didesnio pravažumo (SUV) automobilių, krosoverių ir visureigių savininkams. 4×4 pavarą taip pat turi kai kurie limuzinai. Šiuolaikiškuose automobiliuose 4×4 pavara įjungiama automatiškai – tik reikalui esant. Kitais atvejais vairuotojas ją gali įjungti pats. Verta patikrinti, ar mūsų variklis kartais be reikalo nevaro keturių ratų.
  • Žemas padangų oro slėgis– net nedidelis slėgio trūkumas didina degalų sąnaudas. Iki 0,2 baro oro slėgio trūkumas viename rate padidina kuro sąnaudas mažiausiai 1 proc. Esant 0,6 baro trūkumui, tai jau sudaro apie 4 proc. Viename rate.

Šiuo metu naujuose automobiliuose įrengiamos padangų slėgio kontrolės sistemos TPMS, kurios turi įspėti vairuotoją apie per žemą padangų slėgį. Pigių netiesioginių sistemų (neturinčių siųstuvų, naudojančių ABS jutiklių duomenis) rodmenys ne visada yra tikslūs. Pakanka, kad oro slėgis nukristų dviejose arba visose padangose – ir sistema neįspės.

Ką daryti šiuo atveju? Tiesiog manometru patikrinti kiekvienos padangos oro slėgį ir prireikus pripūsti iki reikiamo lygio.

  • Pasikeitęs automobilio naudojimo būdas– mažiausiai kuro automobilis suvartoja važiuodamas užmiestyje ekonominiu greičiu aukščiausia pavara, pvz., 90–100 km/h penktąja arba šeštąja pavara (kompaktinis automobilis su 1.4 l varikliu gali vidutiniškai suvartoti apie 5 l/100km). Kuo daugiau važinėjimo ne mieste, tuo mažesnės kuro sąnaudos. Jei staiga pasikeičia automobilio eksploatacijos būdas, pavyzdžiui, jei pradėsime dažniausiai važinėti mieste – sąnaudos žymiai padidės (kompaktinis automobilis su 1.4 l varikliu suvartos 7–8l/100km). Kuro sąnaudos taip pat yra didžiausios važinėjant trumpais atstumais, kai variklis neturi galimybės pasiekti darbinės temperatūros. Mažas miesto automobilis važiuodamas 2–3 km atstumą vidutiniškai gali suvartoti 10 l/ 100km.
  • Naujų automobilių su turbogeneratoriais ir sumažinto tūrio varikliais situacija yra priešinga.Praktika parodė, kad šie didesnės galios, pvz., trijų cilindrų, varikliai yra taupūs mieste, bet suvartoja žymiai daugiau kuro dinamiškai važiuojant užmiestyje. Sąnaudos gali siekti net 10 l/100km.
  • Papildoma didelė automobilio apkrova arba labai padidėjęs pasipriešinimas– sąnaudos staigiai neišaugs, jei vešime papildomą keleivį. Bet esant maksimaliai automobilio apkrovai (pvz., kompaktinės transporto priemonės atveju 420–450 kg), tikrai pastebėsime sąnaudų padidėjimą.

Su didesnėmis kuro sąnaudomis turime susitaikyti, kai ant stogo vežame didelę bagažinę arba bagažinę su dviračiais. Šis sprendimas sukelia stiprų oro pasipriešinimo padidėjimą – dėl to išauga degalų sąnaudos.

Kuro sąnaudų padidėjimas dėl aplaidžios techninės priežiūros 

  • Nepralaidus oro filtras– lengvojo automobilio oro įsiurbimo angos dažniausiai yra apie 50–70 cm virš kelio paviršiaus. Šiame aukštyje sklando daugiausia dulkių, labiausiai užterštuose regionuose – iki 50 mg/m³. Oro filtro paskirtis – sulaikyti šias dulkes, kad jos nepatektų į variklį ir turbokompresorių. Filtruose dulkėms sulaikyti yra naudojamas popierius, audinys arba abi šios medžiagos. Ir akivaizdu, kad jie greitai užsikemša. Ypač dažnai eksploatuojant mieste. Užsikimšęs filtras apsunkina oro patekimą į variklį – dėl to padidėja kuro sąnaudos.

Filtrą būtina keisti kartą per metus (arba kas kartą nuvažiavus 15 tūkst. km). Jei filtras labai užterštas – verta jį pakeisti.

  • Papildomas pasipriešinimas dėl netinkamos, pasenusios variklinės alyvos arba dėl per mažo alyvos kiekio variklyje. Viena pagrindinių variklinės alyvos funkcijų – sumažinti dirbančių judančių ir nejudančių variklio dalių trintį. Variklyje per mažai alyvos – didesnė trintis. Alyva oksiduojasi, sensta, be to, joje kaupiasi teršalai. Kuo variklyje senesnė ir prastesnė alyva, tuo ji klampesnė ir... vis mažiau veiksminga aukštoje temperatūroje, o tai didina trintį ir kuro sąnaudas.
  • Sena transmisinė alyva pavarų dėžėje arba netinkamai parinkta alyva– situacija tokia pat, kaip ir variklinės alyvos atveju – didesnis pasipriešinimas.
  • Susidėvėjusios uždegimo žvakės taip pat didina kuro sąnaudas. Žvakės turi būti keičiamos pagal automobilio gamintojo rekomendacijas (dažniausiai kas kartą nuvažiavus 60 tūkst. km).
  • Automobiliuose su senesnio uždegimo tipo varikliu, kuriam reikalingi uždegimo laidai (aukštosios įtampos laidai) – jų būklė taip pat turi įtakos kuro sąnaudų dydžiui. Kuo laidai senesni, tuo didesnės sąnaudos, nes jie sensta ir sunkėja kibirkšties perdavimas žvakėms. Greičiausiai susidėvi laidai su varine šerdimi.
  • Netinkamai nustatyta ratų geometrija didina riedėjimo pasipriešinimą, todėl didėja kuro sąnaudos.Ratų geometrija gali pakisti staiga įvažiavus į duobę kelyje. Ji turi būti koreguojama kartą per metus ir kiekvieną kartą pakeitus padangas.
  • Pažeisti stabdžių sistemos elementai, pvz., surūdijęs stabdžių suporto stūmoklis.Gedimas dažniausiai įvyksta dėl ne laiku pakeisto stabdžių skysčio. Senas skystis praranda savo antikorozines savybes ir, atleidus stabdžių pedalą, surūdijęs stūmoklis negrįžta į pirminę padėtį. Dėl to važiuojant stabdžių trinkelės darbinis paviršius visą laiką trinasi į stabdžių disko darbinį paviršių ir sukelia labai stiprų pasipriešinimą. Kraštutiniu atveju stabdžių trinkelės gali visiškai įstrigti ir sukelti eismo įvykį. Esant tokiam gedimui automobilis važiuoja lėčiau ir žymiai padidėja kuro sąnaudos. Be to, ratlankis, prie kurio įvyko gedimas, labai stipriai įkaista. Taip pat stabdant automobilį gali traukti į šoną.

Stabdžių skystį būtina keisti kas dvejus metus.

Kuro sąnaudų padidėjimas dėl gedimų ir pažeidimų 

  • Kuro sąnaudos padidėja dėl pažeistos kondicionavimo sistemos – nors kompresorius yra varomas juostiniu diržu, kondicionieriaus našumas labai mažas, o kuro sąnaudos žymiai padidėja. Priežastis gali būti sistemos pažeidimas, per mažas šaldančių dujų kiekis, nesandarumas ir užsikimšęs salono filtras.
  • Susidėvėję šiuolaikinių variklių su tiesioginio įpurškimo sistemomis purkštukai– vienas iš jų netinkamo veikimo požymių yra padidėjusios kuro sąnaudos. Greito susidėvėjimo priežastis gali būti žemos kokybės degalai ir nesavalaikis kuro filtro keitimas.
  • Kuro purkštukų valdymo bloko gedimai– valdymo blokas blogai apskaičiuoja purkštukų atidarymo laiką ir dėl to į cilindrus patenka per daug kuro.
  • Aušinimo sistemos termostato sklendė, įstrigusi atviroje padėtyje.Šio gedimo atveju aušinimo skystis paleidus variklį tuoj pat patenka į radiatorių. Net nuvažiavus keliolika kilometrų variklis nesugeba pasiekti darbinės temperatūros, kuriai esant kuro sąnaudos yra optimalios. Labai ilgai variklis naudoja riebųjį mišinį, o tai žymiai padidina kuro sąnaudas.

Termostatas kainuoja nuo 20 EUR. Jo keitimas yra paprastas. Be to, būtina pašalinti senąjį aušinimo skystį ir pripilti naujo.

  • Pažeistas aušinimo skysčio temperatūros jutiklis– pateikia neteisingus duomenis variklio valdymo blokui ECU. Jei jutiklis perduoda, kad aušinimo temperatūra nuolat yra žema, kompiuteris padidina kuro dozę (riebusis mišinys naudojamas varikliui įkaitinti).

Jutiklių kainos priklauso nuo automobilio tipo ir dažniausiai prasideda nuo 8 EUR.

Dažniausiai populiaraus automobilio jutiklis kainuoja kelias dešimtis eurų.  

  • Oro srauto matuoklio pažeidimas– kartais dėl jutiklio užteršimo (tai įvyksta dėl prastos kokybės oro filtro, bet ne užsikimšusio, o praleidžiančio dulkes), kartais dėl susidėvėjimo arba mechaninio pažeidimo (nutrūkus laidui). Variklio įsiurbimo sistemoje sumontuoto oro srauto matuoklio duomenys perduodami ECU kompiuteriui. Šis pagal juos parenka reikiamą pagal oro kiekį kuro dozę. Pažeistas oro srauto matuoklis, be kita ko, sukelia kuro sąnaudų padidėjimą, nes variklis naudoja per riebų mišinį. Oro srauto matuoklio gedimą signalizuoja kontrolinė lemputė „Check engine“.

Oro srauto matuoklis kainuoja nuo 30 EUR. Prieš apsispręsdami jį pakeisti, galite pabandyti išvalyti specialia aerozoline valymo priemone. Oro srauto matuoklio keitimas yra labai paprastas.

  • Deguonies jutiklio pažeidimas arba susidėvėjimas.Jutiklio išvaizda primena uždegimo žvakę. Jis montuojamas išmetimo sistemoje (naujesniuose automobiliuose naudojami du jutikliai). Jutiklis palygina deguonies kiekį ore su deguonies kiekiu išmetamosiose dujose. Deguonies jutiklio informacija yra perduodama į ECU kompiuterį. Pagal gautą informaciją kompiuteris parenka tinkamą kuro ir oro mišinį. Dėl deguonies jutiklio pažeidimo netinkamai parenkamas mišinys ir staigiai padidėja kuro sąnaudos. Važiuojant mieste – net keliasdešimt procentų.

Jutiklis gali susidėvėti arba gali būti pažeistas mechaniškai, pavyzdžiui, dėl laido, jungiančio su kompiuteriu, nutraukimo.

Deguonies jutiklio gedimą signalizuoja kontrolinė lemputė „Check engine“.

  • Sklendės padėties jutiklio pažeidimas.Jutiklis perduoda ECU kompiuteriui informaciją apie sklendės padėtį. Pagrindiniai jutiklio pažeidimo požymiai: padidėjusios kuro sąnaudos, problemos paleidžiant variklį ir trūkčiojimas staigiai greitėjant.
  • Rimti pažeidimai po eismo įvykio. Įvykus kai kuriems labai rimtiems pažeidimams autoservisai negali atkurti automobilio visiško techninio efektyvumo, nes buvo pastumti pakabos elementų tvirtinimo taškai. Netinkamas tvirtinimas turi įtakos kėbulo ir ratų veikimui ir važiuojant sukelia papildomą pasipriešinimą, dėl kurio didėja kuro sąnaudos.

Ką daryti, jei jūsų automobilis staiga ima naudoti žymiai daugiau kuro? 

Jei neužsidegė jokia kontrolinė lemputė, būtina stebėti automobilį 2–3 kartus pripylus pilną kuro baką. Jei automobilis ir toliau naudoja žymiai daugiau kuro nei iki tol, galima paeiliui patikrinti visus šiame straipsnyje aprašytus punktus ir pabandyti išspręsti problemą.

Jei užsidega kontrolinė lemputė „Check engine“, važiuojant kaista vienas iš ratų ir atsiranda įvairių kitų problemų, kurių negalite diagnozuoti patys, – verta kuo skubiau apsilankyti autoservise.

Susiję straipsniai