SCR („AdBlue“) filtrai, reikalavimai emisijoms ir planuojami taršos apribojimai

Siekdama sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų daromą žalą, Europos Sąjunga griežtina aplinkosauginę politiką, nustatydama vis aukštesnius reikalavimus transporto priemonių gamintojams ir vairuotojams, tokiu būdu mažinant transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį ir skatinant naudoti švaresnius degalus.

Atsižvelgiant į tai, svarbu žinoti apie SCR („AdBlue“) filtrus, ES taikomus reikalavimus transporto priemonių į aplinką išmetamų teršalų kiekiams, planuojamus taršos apribojimus ir draudimus, kurie bus taikomi „Euro 7“ standarto neatitinkantiems automobiliams.

SCR („AdBlue“) filtrai

Selektyvusis katalitinis redukavimas (SCR) – tai dyzeliniuose varikliuose naudojama technologija, kuria siekiama sumažinti į atmosferą išmetamų kenksmingų azoto oksidų (NOx) kiekį. SCR naudoja „AdBlue“ skystį – karbamido ir vandens tirpalą, kurio pagalba NOx virsta nekenksmingu azotu ir vandens garais. „AdBlue“ įpurškiamas į išmetimo sistemą ir reaguoja su NOx, sudarydamas azotą ir vandenį.

Vienas iš svarbių SCR sistemos komponentų yra SCR („AdBlue“) filtras. Jis skirtas pašalinti bet kokioms priemaišoms arba teršalams, kurių gali būti „AdBlue“ tirpale, prieš įpurškiant jį į išmetimo sistemą. SCR filtras atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad „AdBlue“ būtų aukštos kokybės ir be jokių teršalų, galinčių pakenkti SCR sistemai.

SCR („AdBlue“) filtro privalumai

• Geresnis efektyvumas ir našumas. SCR sistema, kurioje naudojamas švarus ir aukštos kokybės „AdBlue“ tirpalas, gali veikti efektyviau ir užtikrinti geresnes eksploatacines savybes. SCR filtras užtikrina, kad „AdBlue“ nebūtų priemaišų, galinčių užkimšti ar sugadinti SCR sistemą, todėl padidėja degalų naudojimo efektyvumas ir sumažėja išmetamųjų teršalų kiekis.
• Mažesnės techninės priežiūros išlaidos. Naudojant švarų ir aukštos kokybės „AdBlue“ tirpalą, SCR sistemai reikia mažiau techninės priežiūros ir remonto, todėl ilgainiui galima sutaupyti nemažai lėšų. SCR filtras padeda išvengti SCR sistemos pažeidimų, kurių remontas ar keitimas gali būti brangus.
• Sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis. SCR sistema, kurioje naudojamas švarus ir aukštos kokybės „AdBlue“ tirpalas, gali gerokai sumažinti į atmosferą išmetamų kenksmingų NOx teršalų kiekį. Tai gali padėti pagerinti oro kokybę ir sumažinti dyzelinių variklių poveikį aplinkai.
• Didesnis ilgaamžiškumas. SCR filtras padeda apsaugoti SCR sistemą nuo pažeidimų ir nusidėvėjimo, kuriuos sukelia „AdBlue“ tirpale esantys teršalai. Tai gali padėti padidinti bendrą SCR sistemos patvarumą ir ilgaamžiškumą, todėl laikui bėgant galima sutaupyti lėšų.
• Didesnis patikimumas. Naudojant švarų ir aukštos kokybės „AdBlue“ tirpalą, SCR sistema gali veikti patikimiau ir sklandžiau. Tai gali padėti sumažinti gedimų arba sutrikimų, kurie gali būti susiję su didesnėmis išlaidomis ir sukelti nepatogumų, riziką.

SCR („AdBlue“) filtras atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant SCR sistemos efektyvumą, našumą ir patikimumą. Pašalindamas priemaišas ir teršalus iš „AdBlue“ tirpalo, SCR filtras padeda apsaugoti SCR sistemą nuo pažeidimų ir nusidėvėjimo, sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir padidinti sistemos patvarumą bei ilgaamžiškumą. Dėl to ilgainiui galima sutaupyti nemažai lėšų ir sumažinti dyzelinių variklių neigiamą poveikį aplinkai.

Europos Sąjungoje taikomi naujausi reikalavimai teršalų emisijoms

Pastaraisiais metais Europos Sąjunga įgyvendino keletą reglamentų, skirtų sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiui ir skatinti tvarų transportą. Šie reglamentai priimti siekiant kovoti su didėjančia klimato kaitos grėsme ir pagerinti oro kokybę miestuose.

Naujausi ES transporto priemonių išmetamų teršalų reikalavimai vadinami „Euro 6d-ISC-FCM“ („Euro 6d“) standartais. Pirmą kartą „Euro 6“ standartas buvo įvestas 2014 m. rugsėjo mėn. ir laipsniškai įgyvendinamas per kelerius metus. Nuo 2019 m. rugsėjo visi ES parduodami nauji automobiliai turi atitikti „Euro 6“ standartus.

„Euro 6“ standartuose nustatyti griežti transporto priemonės išmetamų kenksmingų teršalų kiekio apribojimai. Du pagrindiniai teršalai, kuriems taikomi „Euro 6“ standartai, yra azoto oksidai (NOx) ir kietosios dalelės (KD):

• NOx – tai dujų grupė, kuriai priklauso azoto dioksidas, galintis sukelti kvėpavimo sutrikimus, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms (vaikams ir pagyvenusiems žmonėms). Pagal „Euro 6“ standartus dyzeliniams varikliams taikomi ypač griežti NOx emisijos apribojimai, kurie, palyginti su „Euro 5“ standartais, turi būti sumažinti 55 %. Benzininiams varikliams NOx kiekio apribojimai taip pat yra mažesni nei pagal „Euro 5“ standartą, tačiau jų sumažinimas nėra toks didelis – 25 %.
• KD – tai kietųjų ir skystųjų dalelių, įskaitant suodžius ir kitas kenksmingas medžiagas, mišinys, kuris taip pat gali sukelti kvėpavimo sutrikimų ir prisidėti prie smogo susidarymo. Kietųjų dalelių išmetimo ribinės vertės pagal „Euro 6“ standartą taip pat mažesnės: tiek dyzeliniams, tiek benzininiams varikliams jos sumažintos 80 %, palyginti su „Euro 5“ standartu.

Pagal „Euro 6“ standartus transporto priemonės turi atitikti šias išmetamųjų teršalų ribas*:

• Anglies monoksidas (CO): 1,0 g/km
• Azoto oksidas (NOx): 0,08 g/km
• Kietosios dalelės (KD): 0,0045 g/km (tiesioginio įpurškimo benzinas) arba 0,005 g/km (dyzelinas)
• Nemetaniniai angliavandeniliai (NMHC): 0,068 g/km
• Dalelių kiekis (PN): 6,0 × 10^11 dalelių/km (tiesioginio įpurškimo benzinas) arba 6,0 × 10^11 dalelių/km (dyzelinas)

*Šios ribinės vertės taikomos visiems ES parduodamiems lengviesiems automobiliams, lengvosioms komercinėms transporto priemonėms ir sunkiasvorėms transporto priemonėms.

Kad būtų pasiektas šis kiekis, pagal „Euro 6“ standartus reikalaujama naudoti pažangias išmetamųjų teršalų kontrolės technologijas, pvz., selektyvųjį katalitinį redukavimą (SCR) ir dyzelino kietųjų dalelių filtrus (DPF). Naudojant SCR technologiją, į išmetimo sistemą įpurškiamas karbamido pagrindu pagamintas tirpalas, kuris NOx paverčia nekenksmingu azotu ir vandeniu. DPF sulaiko kietąsias daleles ir pašalina jas iš išmetamųjų dujų. Šios technologijos jau naudojamos daugelyje naujų transporto priemonių ir, kaip nustatyta, veiksmingai mažina išmetamųjų teršalų kiekį.

Be šių išmetamųjų teršalų kiekio apribojimų, „Euro 6“ standartuose taip pat nustatyti reikalavimai transporto priemonėje sumontuotoms diagnostikos (OBD) sistemoms. Šios sistemos stebi išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų veikimą ir įspėja vairuotoją apie kylančias problemas. Tai padeda užtikrinti tinkamą išmetamų teršalų kontrolės sistemos veikimą per visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį.

„Euro 6“ standartuose taip pat nustatyti reikalavimai degalų kokybei, t.y. dyzeliniuose degaluose būtų ne daugiau kaip 10 milijoninių dalių (ppm) sieros – gerokai mažiau nei ankstesnėje „Euro 5“ normoje (50 ppm). Tai padeda užtikrinti tinkamą išmetamų teršalų kontrolės sistemos veikimą ir sumažinti dyzelinių variklių išmetamų kenksmingų teršalų kiekį.

Įgyvendinant „Euro 6“ standartus, neapsieita be iššūkių. Vienas iš pagrindinių iššūkių – sukurti  veiksmingas dyzelinių variklių, kurie tradiciškai buvo siejami su didesniu išmetamųjų teršalų kiekiu nei benzininiai varikliai, išmetamų teršalų kontrolės technologijas. Tačiau SCR ir DPF technologijų įdiegimas padėjo išspręsti šią problemą.

Kitas iššūkis – „Euro 6“ standartų vykdymas. Kai kuriais atvejais kilo abejonių dėl išmetamųjų teršalų bandymų metodų tikslumo ir dėl to, kad gamintojai gali sukčiauti arba manipuliuoti išmetamųjų teršalų bandymų rezultatais. ES ėmėsi priemonių šiems susirūpinimą keliantiems klausimams spręsti ir, be kita ko, nustatė griežtesnes bandymų procedūras bei baudas už jų nesilaikymą.

Apskritai „Euro 6“ standartai yra reikšmingas žingsnis į priekį, mažinant transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį ir skatinant tvarų transportą ES. Nustatant griežtus kenksmingų teršalų apribojimus ir reikalaujant naudoti pažangias išmetamųjų teršalų kontrolės technologijas, „Euro 6“ standartai padeda gerinti oro kokybę ir saugoti visuomenės sveikatą. Tačiau, norint užtikrinti, kad šie standartai būtų veiksmingi, svarbu nuolat stebėti ir užtikrinti jų vykdymą.

Planuojami taršos apribojimai ES

Europos Sąjunga jau kelis dešimtmečius pirmauja, nustatydama transporto priemonių išmetamų kenksmingų teršalų kiekio mažinimo standartus. 2014 m. įvestu „Euro 6“ standartu nustatytos griežtos azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių (KD) ir kitų teršalų išmetimo ribos naujiems lengviesiems automobiliams, furgonams ir sunkvežimiams. Tačiau, gilėjant klimato kaitos krizei, ir atsižvelgiant į oro kokybės svarbą visuomenės sveikatai, ES pasiūlė dar griežtesnius „Euro 7“ standartus.

Kas yra „Euro 7“?

„Euro 7“ standartai – tai kitas ES pastangų mažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį etapas. Šiuo metu jis rengiamas ir turėtų įsigalioti 2025 m., o nuo 2026 m. pradedamas įgyvendinti palaipsniui. Siūlomu standartu siekiama dar labiau sumažinti transporto priemonių išmetamų NOx, kietųjų dalelių ir kitų teršalų kiekį.

„Euro 7“ standartai bus taikomi visiems ES parduodamiems naujiems lengviesiems automobiliams, furgonams ir sunkvežimiams. Taisyklės bus taikomos visiems vidaus degimo varikliams, įskaitant benzininius, dyzelinius ir hibridinius variklius, taip pat elektromobiliams, kuriuose įrengtos ridos ilginimo sistemos arba kuro elementų technologijos.

Kokios yra pagrindinės „Euro 7“ savybės?

„Euro 7“ standartai dar rengiami, todėl galutinės detalės gali keistis. Tačiau toliau išvardyti keli pagrindiniai aspektai turėtų būti įtraukti į taisykles:

• Griežtesnės NOx ir kietųjų dalelių išmetimo ribos. Tikimasi, kad „Euro 7“ standartuose bus nustatytos dar griežtesnės NOx ir kietųjų dalelių išmetimo ribos nei „Euro 6“. Išmetami NOx labai prisideda prie oro taršos ir gali sukelti kvėpavimo takų sutrikimų, o išmetamos kietosios dalelės gali sukelti plaučių vėžį ir kitas sveikatos problemas.
• Naujos bandymų procedūros. „Euro 7“ apims naujas bandymų procedūras, kurios, kaip tikimasi, geriau atspindės realias važiavimo sąlygas. Dabartinės bandymų procedūros buvo kritikuojamos dėl to, kad yra pernelyg švelnios ir netiksliai atspindi realų išmetamųjų teršalų kiekį.
• Daugiau dėmesio neišmetamiems teršalams. Pagal „Euro 7“ daugiau dėmesio turėtų būti skiriama teršalams, kurie išmetami ne iš transporto priemonės išmetimo vamzdžio, o iš kitų šaltinių. Šiems teršalams priskiriamos stabdžių dulkės, padangų ir kelio dangos nusidėvėjimas, kurie taip pat gali prisidėti prie oro taršos.
• Hibridinės ir elektrinės transporto priemonės. „Euro 7“ bus taikomi hibridinėms ir elektra varomoms transporto priemonėms, naudojančioms ridos ilgintuvus arba kuro elementų technologiją. Šios transporto priemonės išmeta mažiau teršalų nei įprastos transporto priemonės, tačiau vis vien sukelia tam tikrą taršą, kurią ir siekiama sumažinti „Euro 7“ standartu.

Koks galimas „Euro 7“ poveikis?

Tikimasi, kad „Euro 7“ standartai turės keletą teigiamų pasekmių, tarp kurių:

• Geresnė oro kokybė. „Euro 7“ padės sumažinti kenksmingų teršalų, tokių kaip NOx ir PM, išmetimą, kuris gali turėti didelį poveikį sveikatai, ypač pažeidžiamų gyventojų grupių (vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ir kvėpavimo problemų turintys asmenys).
• Spartesnis perėjimas prie ekologiškesnių transporto priemonių. „Euro 7“ paskatins automobilių gamintojus gaminti ekologiškesnes transporto priemones. Tai galėtų paspartinti perėjimą prie elektrinių ir kitų nulinės taršos transporto priemonių bei padėti sumažinti transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
• Didesnis inovacijų diegimas. Bus reikalaujama, kad gamintojai investuotų į naujas technologijas ir inovacijas, siekiant atitikti griežtesnes išmetamųjų teršalų ribas. Dėl to gali būti kuriami nauji ir efektyvesni varikliai, naujos technologijos, mažinančios su išmetamosiomis dujomis nesusijusių teršalų kiekį.

Tačiau susirūpinimą kelia ir tam tikras galimas „Euro 7“ poveikis, kaip antai:

• Didesnės išlaidos. Pagal „Euro 7“ bus nustatytos griežtesnės išmetamųjų teršalų ribos, todėl gali tekti naudoti naujas technologijas arba keisti esamus variklius. Dėl to gali padidėti transporto priemonių kaina ir sumažėti jų prieinamumas vartotojams.
• Sumažėjusios variklio eksploatacinės savybės. Laikantis griežtesnių „Euro 7“ nustatytų išmetamųjų teršalų kiekio apribojimų, gali tekti sumažinti variklių dydį arba galingumą, o tai gali turėti įtakos transporto priemonės eksploatacinėms savybėms.
• Ribotas kai kurių transporto priemonių prieinamumas. Kai kuriems gamintojams gali būti sunku arba per brangu laikytis „Euro 7“ reikalavimų, todėl gali sumažėti tam tikrų tipų transporto priemonių, ypač su didesniais varikliais, pasiūla.
• Neigiamas poveikis ekonomikai. Automobilių pramonė labai prisideda prie daugelio šalių ekonomikos. Jei dėl „Euro 7“ taikymo sumažės transporto priemonių gamyba ar pardavimas, tai gali turėti neigiamą poveikį užimtumui ir visai ekonomikai.
• Poveikis degalų naudojimo efektyvumui. Kad atitiktų „Euro 7“ standartus, gamintojams gali tekti keisti variklius, o tai gali turėti įtakos degalų naudojimo efektyvumui. Dėl to gali padidėti degalų sąnaudos ir eksploatavimo išlaidos.

Verta pažymėti, kad šie nuogąstavimai grindžiami lūkesčiais ir prognozėmis, o tikrasis „Euro 7“ poveikis gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, konkrečių taisyklių, kurios galiausiai bus įgyvendintos, ir pramonės inovacijų bei technologijų pažangos.

Kokie draudimai ir apribojimai bus taikomi „EURO 7“ neatitinkantiems automobiliams ES?

„Euro 7“ standartai dėl išmetamųjų teršalų dar nebaigti rengti, tačiau tikimasi, kad jie bus griežtesni nei dabartiniai „Euro 6“ standartai. Gali būti, kad, įgyvendinus „Euro 7“ standartus, jų neatitinkantiems automobiliams ES bus taikomi įvairūs draudimai ir apribojimai, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir pagerinti oro kokybę.

Taigi, kai kurie galimi draudimai ir apribojimai, kurie gali būti taikomi automobiliams, neatitinkantiems „Euro 7“ standartų ES, yra šie:

• Įvažiavimo į mažos taršos zonas apribojimai. Daugelyje ES miestų ir miestų teritorijų nustatytos mažos taršos zonos, į kurias leidžiama įvažiuoti tik tam tikrus išmetamųjų teršalų standartus atitinkančioms transporto priemonėms. Įgyvendinus „Euro 7“ standartus, jų neatitinkantiems automobiliams gali būti ribojamas įvažiavimas į šias zonas.
• Didesni mokesčiai arba rinkliavos. Kai kuriose šalyse automobiliams, neatitinkantiems tam tikrų išmetamųjų teršalų standartų, taikomi didesni mokesčiai arba rinkliavos. Tai gali būti taikoma „Euro 7“ standartų neatitinkantiems automobiliams.
• Mažesnė perpardavimo vertė. Naudotų automobilių rinkoje automobiliai, neatitinkantys naujausių išmetamųjų teršalų standartų, gali tapti mažiau pageidaujami, todėl gali sumažėti jų perpardavimo vertė.
• Gamybos ir pardavimo apribojimai. Gali būti, kad vyriausybės, siekdamos paskatinti gamintojus gaminti ekologiškesnes transporto priemones, taikys apribojimus naujausių išmetamųjų teršalų standartų neatitinkančių automobilių gamybai ir pardavimui.

Svarbu pažymėti, kad tikslūs draudimai ir apribojimai, kurie bus taikomi „Euro 7“ standartų neatitinkantiems automobiliams, priklausys nuo konkrečių taisyklių, kurias įgyvendins kiekviena ES valstybė narė.

Pabaigai

Siekiant sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, būtina taikyti labai griežtus standartus ir taisykles, kurie įpareigotų transporto priemonių gamintojus siekti kuo didesnio tvarumo ir aplinkos taršos mažinimo. Tai tiesiogiai liečia ir transporto priemonių savininkus, kurie taip pat turėtų imtis priemonių, padedančių tausoti aplinką ir mažinti į aplinką išskiriamų kenksmingų medžiagų kiekį. Dabartinės ir numatomos ES priemonės gali padėti veiksmingai judėti link reikšmingo transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio sumažinimo.