Padangos konstrukcija atrodo pakankamai solidžiai, tvirtai ir turėtų būti atspari pažeidimams, bet iš tikrųjų yra labai jautri mechaniniams veiksniams.Lengviausiai pastebimi padangų šoniniai pažeidimai. Jie atsiranda po susidūrimo su bordiūrais, duobėmis bei kitomis kelio kliūtimis. Tokių susidūrimų metu susidaro įvairūs guzai, įpjovimai, įtrūkimai vidinėje ar išorinėje padangos dalyje, o tokią padangą būtina pakeisti.

Kitaip atrodo situacija, kai protektorius dėvisi neįprastai, dažnai tai priveda prie nepataisomo padangos pažeidimo. Jis atsiranda ne staiga, o palaipsniui, eksploatacijos metu, todėl daugelis vairuotojų pastebi šį pažeidimą tik tada, kai jis jau yra labai pažengęs.

Padangos protektorius visame jos perimetre turi nusidėvėti tolygiai. Deja, praktikoje taip nutinka ne visada. Netolygus padangos protektoriaus nusidėvėjimas automobilio ašyse dažniausiai atsiranda dėl netinkamo oro slėgio padangose, neteisingos pakabos geometrijos arba sulenkto ratlankio. Priklausomai nuo priežasties, pasireiškia įvairūs požymiai ir pasekmės.

Vidurinės protektoriaus dalies nusidėvėjimas

Jei pastebėsite, kad vidurinė protektoriaus dalis yra labiau nusidėvėjusi nei padangos kraštai, tai gali reikšti, kad ilgą laiką važinėjote su per aukštu oro slėgiu padangose. Jei protektoriaus aukščio skirtumas tarp vidurinės dalies ir šonų neviršija 2 mm – tokia padanga dar gali būti eksploatuojama, tačiau būtina kuo greičiau koreguoti slėgio lygį padangose pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.

Didesnis padangų kraštų nusidėvėjimas

Padangos kraštų nusidėvėjimas sukelia padangos priekinio paviršiaus „užapvalinimo“ efektą. Tokio tipo nusidėvėjimas dažniausiai susidaro dėl važinėjimo esant per žemam oro slėgiui padangose. Verta prisiminti, kad automobilio svoris turi būti išdėstytas per visą padangos plotį, o dėl per žemo slėgio padangos priekinis paviršius yra silpniau prispaudžiamas prie pagrindo. Dėl to būtina pakoreguoti slėgio lygį pagal automobilio gamintojo rekomendacijas. Kita tokio nusidėvėjimo priežastimi gali būti netinkamas vairavimo stilius – agresyvus posūkių įveikimas. Dideliu greičiu įveikiant posūkius, padangos balansuoja ant sukibimo ribos. Jos privalo atlaikyti didesnes apkrovas, todėl šios tenka išorinėms protektoriaus dalims. Šio tipo nusidėvėjimas gali būti nesimetriškas (didesnis vienoje pusėje). Tokiam nestandartiniam protektoriaus nusidėvėjimo tipui taip pat gali turėti įtakos pažeista pakaba, pvz., susukta arba sulenkta svirtis arba netinkamas priekinių ratų suvedimas. Šiuo atveju būtina kreiptis į servisą.

Pasinaudokite „Motointegrator“ – susiraskite artimiausias dirbtuves ir susitarkite dėl apsilankymo!

Protektoriaus dantytumas

Protektoriaus dantytumas – tai nepageidaujamas jo nusidėvėjimo būdas. Jis pasireiškia greitesniu protektoriaus blokelių nusidėvėjimu iš atakuojančios pusės. Esant tokiam nusidėvėjimui, padangos protektorius, matomas iš profilio, primena pjūklo dantukus. Dantytumas gali pasireikšti tiek protektoriaus šoninėse, tiek jo vidurinėje dalyje. Padangas su tokiu nusidėvėjimo tipu galima eksploatuoti, tačiau tokios padangos generuoja aukštesnį triukšmo lygį ir tuo pačiu mažina važiavimo komfortą. Dantytam protektoriui geriausiai taikyti seną taisyklę – „prevencija yra geriau nei gydymas“. Dantytas protektorius gali būti šlifuojamas, tačiau šią operaciją atlieka tik atskiros dirbtuvės, be to, šlifavimas gerokai sumažina protektoriaus gylį. Veiksmingiausias būdas dantytumo prevencijai – padangų rotacija.

Banguotas protektoriaus nusidėvėjimas

Toks nusidėvėjimas yra būdingas galinei ašiai, kuri nėra varančioji. Galinės padangos, skirtingai nuo priekinių, tik nežymiai keičia savo padėtį pagrindo atžvilgiu. Dėl šios priežasties jos dažniau nusidėvi šiuo netolygiu būdu. Banguotas protektoriaus nusidėvėjimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai jis atsiranda dėl netinkamai sureguliuotos galinės ašies ratų geometrijos arba netinkamo pakabos veikimo. Šis nusidėvėjimas dažniau pastebimas automobiliuose, kurių galinę pakabą sudaro torsionas ir šis veikia netinkamai.

Protektoriaus gumos įplyšimai

Protektoriaus gumos įplyšimai dažniausiai pastebimi prie protektoriaus griovelių ir juostų. Dažnai jų atsiranda naujose žieminėse, minkšto mišinio padangose su aukštais protektoriaus blokeliais. Tokio nusidėvėjimo priežastimi dažniausiai yra važinėjimas dideliu greičiu vingiuotais žvyrkeliais ir dažniausiai atsiranda automobiliuose su dideliu sukimo momentu.

Nuotraukoje pavaizduota žieminė „Premium“ klasės padanga, naudojama automobilyje „Volkswagen Golf R“, kurio galia 300 AG ir sukimo momentas 380 Nm.

Padangą, kurioje pastebėsite tokio tipo nusidėvėjimą, galima naudoti, bet būtina nuolat stebėti, ar guma netrūkinėja dar labiau. Jei turite abejonių, verta apsilankyti padangas aptarnaujančiame servise ir pasikonsultuoti su specialistu.

Protektoriaus deformacija

Jei protektoriaus paviršiuje pastebite deformaciją, vadinasi, ilgą laiką važinėjote su per žemu oro slėgiu padangose arba perkrovėte automobilį dideliu krovinio svoriu.

Jei kartu su deformacija yra matomi metaliniai padangos elementai, vadinamasis kordas, gali būti, kad dėl pernelyg didelio protektoriaus nusidėvėjimo buvo pažeista vidinė padangos struktūra. Dažniausiai tokios deformacijos priežastimi tampa protektoriaus paviršiaus įpjovimai (įtrūkimai), kurie atsiranda dėl stipraus smūgio arba kontakto su kliūtimi, pvz., akmeniu arba bordiūru. Net nedidelis, tačiau gilus įpjovimas silpnina vidinę padangos struktūrą, dėl to atsiranda jos deformacija. Tokia padanga yra netinkama eksploatacijai ir turi būti pakeista.

Vienos vietos protektoriaus nusidėvėjimas

Kartais dėl staigaus stabdymo automobiliuose be ABS užsiblokavus ratams yra nutrinamas protektorius, o nutrynimo forma yra artima sąlyčio su pagrindu formai. Tokio tipo pažeidimai dažniausiai atsiranda ant vienos ašies. Pažeidimą gali padidinti avarinis stabdymas ant nestabilaus, didelio grūdėtumo pagrindo. Jei įvyko tokia situacija, ant padangos gali atsirasti gumos nuplyšimų. Priklausomai nuo patirtos žalos, padanga gali būti eksploatuojama, tačiau jei pažeidimai yra dideli, ją būtina pakeisti. Eksploatuojant automobilį su ABS sistema, verta patikrinti stabdžių sistemos būklę. Ratų blokavimas stabdymo metu gali reikšti rimtą stabdžių suportų arba ABS valdymo bloko gedimą.

Protektoriaus paviršiaus nuplyšimas

Tokio tipo pažeidimas yra labiausiai pavojingas, tačiau pasitaiko labai retai. Dažniausiai jis įvyksta dėl padangos perkaitimo, kurį sukėlė ilgas važiavimas esant per mažam oro slėgiui padangose arba perkrautu automobiliu. Protektoriaus paviršiaus nuplyšimo atveju gali įvykti padangos sprogimas ir važiuojant dideliu greičiu automobilis taps nevaldomas. Tokiu būdu pažeista padanga netinka remontui ir tolimesnei eksploatacijai.

„Motointegrator“ pataria:

• tikrinkite oro slėgį padangose bent kartą per mėnesį ir prieš kiekvieną ilgesnę kelionę,
• jei turite abejonių dėl pažeidimo masto, pasikonsultuokite su specialistu,
• stebėkite protektoriaus nusidėvėjimą, reaguokite, jei pastebėjote neatitikimų.