Padangos

Vasarinės ir žieminės padangos: skirtumai, protektoriaus gylis

Koks yra leidžiamas protektoriaus gylis ir kaip atpažinti jo susidėvėjimą? Kaip nuskaityti padangos amžių (DOT) ir ką reiškia žymenys ant jos. Pristatome žinių apie padangas sąvadą – tai privalo žinoti kiekvienas vairuotojas!

padangos.png

Kodėl yra sverbus padangos sąlyčio su kelio danga plotas?

Daugumos lengvųjų automobilių visą padangų sąlyčio su kelio danga plotą galima palyginti su A4 formato lapo plotu. Būtent nuo „A4 lapo“ priklauso mūsų, taip pat ir vežamų keleivių bei kitų eismo dalyvių saugumas. Taigi verta sužinoti apie padangas šiek tiek daugiau.

Automobiliai, kaip ir vairuotojai, gali labai skirtis vieni nuo kitų. Vieni turi stebinančiai galingus variklius, skirtus daugybei kilometrų automagistralėse greitai įveikti, o nedideli automobiliai skirti važinėti mieste. Naujausiuose automobiliuose dažnai yra begalė įvairiausių elektronikos pasiekimų, palaikančių automobilio stabilumą, o senesniuose modeliuose tebuvo ABS sistema ir paprasta trajektorijos kontrolės sistema. O vairuotojai? Kartais pasitaiko tokių, kurie sugeba suvaldyti automobilį ekstremaliose situacijose. Dažniausiai esame tiesiog solidūs vairuotojai. Kai kas naudojasi automobiliu tik esant būtinybei nuvykti iš taško A į tašką B.  Visas šias situacijas sieja viena sąlyga – daugybę automobilio važiavimo savybių lemia plotas, kuriuo padangos liečiasi su kelio danga. Šis plotas – tai jau minėtas „A4 lapas“.

Padangų keitimas:


Kaip atpažinti padangų susidėvėjimą?

Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad minimalus protektoriaus gylis yra 1,6 mm. Būtent tokį gylį rodo ženklai TWI, esantys protektoriaus grioveliuose. Jei vairuosite automobilį, kurio padangų protektoriaus gylis yra mažesnis, rizikuojate sukelti eismo įvykį, gauti baudą arba gali būti panaikintas privalomosios automobilio techninės apžiūros galiojimas.

Dauguma padangų gamintojų rekomenduoja keisti padangas, kai jų protektoriaus gylis sumažėja iki 3 mm – visų pirma dėl sumažėjusio vandens nutekėjimo. Tai gali sukelti pavojingą slydimo vandens paviršiumi (aquaplaning) reiškinį (naujos padangos protektoriaus gylis yra apie 8 mm).

Padangų susidėvėjimą lemia ne tik protektoriaus gylis. Jei guma yra tiek sena, kad protektorius skilinėja, jas būtina keisti. Be to, padangų protektorius turi būti susidėvėjęs tolygiai. Pastebėjus gumbus arba deformacijas, padangas reikia keisti. Dėl dantyto, t. y. netolygaus, protektoriaus elementų briaunų susidėvėjimo atsiras girdimas triukšmas ir sumažės padangų sukibimas su kelio danga. Esant nesimetriškam susidėvėjimui (pvz., nudilus išorinei protektoriaus daliai), padangas taip pat reikia keisti, be to, būtina išsiaiškinti tokio dilimo priežastį – patikrinti pakabos būklę ir geometriją. Taip pat didelę reikšmę turi padangų amžius ir jų laikymo būdas…

Padangų būklę ir amžių galima įvertinti https://motointegrator.com/lt/lt/autoservisai/service-177-padangu-keitimas.

Kaip nuskaityti padangų DOT kodą? Automobilio padangų pagaminimo data

Ant kiekvienos padangos nurodoma jos pagaminimo data, t. y. simbolis DOT ir keturi skaitmenys, rodantys padangos pagaminimo metų savaitę (du pirmi skaitmenys) ir pagaminimo metus (du paskesni skaitmenys). Ekspertai ir gamintojai teigia, kad niekada ant ratlankio neuždėta, iki 3 metų tinkamai laikyta padanga vis dar klasifikuojama kaip nauja.

Kaip nuskaityti padangos amžių? Tai nėra sunku. Ant padangos šono reikia susirasti raides DOT ir 4 skaitmenis šalia (dažniausiai apskritime). Pirmoji skaitmenų pora rodo savaitę, antroji – metus. Taigi, pavyzdžiui, skaitmenys 4220 reiškia, kad padanga buvo pagaminta 2020 metų 42 savaitę.

Kokio senumo gali būti lengvojo automobilio padangos? Kada būtina jas keisti? Padangų amžius ir gyvybingumas

  • Pagal įstatymus, padangos, nuo kurių pagaminimo datos yra praėję iki 3 metų, gali būti parduodamos kaip naujos.
  • Iki 5 metų senumo tinkamai eksploatuojamos ir laikomos padangos išlaiko visas savo savybes.
  • Iki 10 metų senumo padangos gali būti eksploatuojamos. Praėjus šiam laikui, saugiau tokias padangas pakeisti.

Gamintojų nuomone, padangos iki 3 metų senumo gali būti parduodamos kaip naujos. Be abejo, kiekvienas vairuotojas nori nusipirkti kuo naujesnes padangas. Tai turės pastebimos įtakos po kelerių eksploatacijos metų, kai padangos jau bus vertinamos kaip senos ir netinkamos kitam sezonui…

5 metai– pirmoji padangų amžiaus riba. Koncernai, gaminantys padangas, deklaruoja, kad tinkamai eksploatuojant, laikant ir prižiūrint padangas 5 metus jos išlaiko visus savo parametrus ir originalias savybes. Jei ryžotės eksploatuoti padangas ilgiau, būtina patikrinti jų būklę profesionaliose dirbtuvėse bent kartą per metus.

10 metų– viršijus šią metų ribą, padangos yra klasifikuojamos kaip senos. Net jei protektorius atrodo pakankamai gilus, saugiau tokias padangas pakeisti naujomis.

Kaip dėti padangas – statyti ar guldyti? Kokiomis sąlygomis laikyti padangas?

Padangos turi būti laikomos vertikalioje padėtyje, be apkrovos. Jei laikomi sukomplektuoti ratai su ratlankiais,  būtina iki pusės sumažinti padangų oro slėgį. Padangų neturi veikti tiesioginiai saulės spinduliai ir lietus. Jos turi būti laikomos sausose patalpose, vienodoje temperatūroje.

Lietuvoje vairuotojai dažniausiai keičia padangas prieš žiemą ir vasarą. Nenaudojamo padangų komplekto laikymo būdas yra labai reikšmingas gumos būklei. Visų pirma svarbūs aplinkos veiksniai.

  • Saulė.Padangų neturi veikti tiesioginiai saulės spinduliai, net ir pro langą.
  • Drėgmė.Gumai netinka padidėjusi drėgmė, todėl padangos turi būti laikomos gerai vėdinamose patalpose. Negalima dėti šlapių padangų į užvalkalus (maišus).
  • Temperatūra.Geriausiai tinka artima kambario temperatūrai, bet dar svarbiau tai, kad ji būtų pastovi, staigiai nesikeistų. Minusinė temperatūra padangoms visiškai netinkama.

Padangos turi stovėti vertikaliai, be reikšmingos apkrovos. Nerekomenduojama laikyti padangų sudėjus vieną ant kitos horizontaliai – tai neigiamai veikia jų konstrukciją. Verta įsigyti specialų stovą arba pakabą. Jei padangos sandėliuojamos kartu su ratlankiais kaip ratų komplektas, būtina sumažinti padangų oro slėgį iki maždaug 1 baro.

Kaip nuskaityti žymenis ant padangų? Matmenys, plotis, aukštis, profilis, skersmuo, coliai, apkrova, maksimalaus greičio indeksas…

Be gamintojo pavadinimo ir protektoriaus modelio, ant padangų pateikiami žymenys, rodantys matmenis, apkrovą ir maksimalaus greičio indeksą, taip pat DOT ir kt. Tai gali būti panašu į užšifruotą informaciją, bet ją galima nesunkiai iššifruoti.

  • 205/55 R16– ši ženklų seka rodo padangos matmenis:
    • plotis – 205 mm
    • profilis, arba šoninio paviršiaus aukštis, – 55 procentai padangos pločio
    • R – ši raidė prie skersmens rodo, kad padangos kordas radialinis
    • skersmuo – 16 colių
  • 91V, 94W ir pan. – tai apkrovos ir greičio indeksai, pateikiami tuoj pat po padangos matmenų. Jie yra tarpusavyje susiję ir reiškia, kad automobilis gali judėti maksimaliu, pvz., 210 km/h greičiu, kai apkrova tenkanti vienam ratui yra 615 kg. Tai nėra maksimali apkrova! Lentelę rasite šalia.
  • Max Load(kilogramais) – šis užrašas yra pateikiamas mažesnėmis raidėmis ir reiškia maksimalią leidžiamą padangos apkrovą.
  • ZR, VR– kartais pasitaiko, kad skersmuo yra žymimas ženklais, pvz., ZR17 arba VR18. Raidės Z ir V – tai maksimalaus greičio rodiklis esant maksimaliai padangos apkrovai (MaxLoad). Apie R17 jau rašėme anksčiau.
  • MAX, Max Pressure arba Max Inflation– maksimalus padangos oro slėgis.
  • DOT 0718– padangos pagaminimo data – 2018 metų 7 savaitė.
  • Alpių simbolis(kalnų viršūnių su snaige atvaizdas; sutrumpintai 3PMSF) – vienintelis oficialus žymuo, kuris reiškia, kad padanga yra žieminė (reikalaujama daugelyje Europos šalių).
  • M+S– padanga gali būti naudojama purvo ir sniego sąlygomis. Šis žymuo gali būti naudojamas ir visureigių padangoms.



Kaip automobiliui parinkti padangas? Į ką atkreipti dėmesį? Tipas, matmenys, indeksas…

Visų pirma reikia patikrinti, kokius matmenis (plotį, profilį, skersmenį) rekomenduoja automobilio gamintojas. Paskui būtina parinkti apkrovos ir greičio indeksus pagal savo automobilio parametrus. Svarbiausia – reikia rinktis patikimų gamintojų produktus, leidžiamus naudoti viešuosiuose keliuose!

Yra ir daug papildomų savybių. Kai kurie padangų modeliai turi papildomą, neprivalomą sertifikatą, išduotą konkretaus automobilio gamintojo. Taip pat yra XL padangos, turinčios sustiprintas šonines briaunas, arba padangos, pritaikytas didesnio pravažumo (SUV) transporto priemonėms arba automobiliams su 4×4 pavara. Kai kurios padangos turi specialią ratlankį apsaugančią guminę briauną. Perkant padangas būtina patikrinti jų amžių pagal DOT žymėjimą.

Taip pat verta patikrinti informaciją, nurodomą europines normas atitinkančiose etiketėse, kuriose pateikiami duomenys apie padangos savybes esant sausai, šlapiai ar snieguotai kelio dangai, taip pat duomenys apie triukšmo lygį.

Pasirinkti padangas padės profesionalus patarėjas, kurį rasite artimiausiose dirbtuvėse (pasinaudokite svetaine „Motointegrator.com“).

Kaip atskirti vasarines, žiemines ir universaliąsias padanga? Skirtumai ir protektoriaus išvaizda

Vasarinis, žieminis ir universalusis protektorius turi būdingų bruožų – tiek vizualių, tiek technologinių. Lengviausia juos atskirti pagal griovelių ir blokelių išdėstymą. Universaliosios padangos turi ir vasarinių, ir žieminių padangų savybių.

Vasarinės padangosturi blokelius su sąlygiškai dideliu ir lygiu paviršiumi. Kuo padanga labiau sportinė, tuo jos šoninių blokelių plotas yra didesnis, o atstumai tarp jų mažesni – tai pagerina šoninį sukibimą. Vasarinis protektorius privalo gerai šalinti vandenį, todėl jis gali turėti platų ir gilų griovelį (arba griovelius) per visą padangos perimetrą, be to, jis turi siauresnius kanalus, šalinančius vandenį į šonus.

Žieminės padangos iš karto pritraukia patyrusio vairuotojo žvilgsnį. Būdingas jų bruožas – plyšinės įpjovos – yra nedidelės, banguotos, gilios ir gana dažnos įpjovos kiekviename protektoriaus blokelyje. Jos prisipildo sniego, todėl padanga tarsi prilimpa prie snieguotos kelio dangos ir dėl to pagerėja sukibimas. Žieminėms padangoms dažnai būdingas V raidės formos protektoriaus blokelių išsidėstymas. Grioveliai tarp blokelių yra tolygūs ir gana platūs – tai padeda išstumti tirpstantį sniegą ir purvą.

Universaliąsias padangas sunkiausia atskirti vizualiai, nes jos turi tiek vasarinių, tiek žieminių padangų bruožų. Priklausomai nuo gamintojo, jos gali turėti lygius arba beveik lygius šoninius blokelius, kurie užtikrina sukibimą su sausa kelio danga. Sąlygiškai platūs grioveliai privalo šalinti tiek vandenį, tiek tirpstantį sniegą (purvą). Vidiniuose blokeliuose yra daug plyšinių įpjovų, kurios užtikrina sukibimą su snieguota kelio danga.





Kada rinktis universaliąsias padangas?

Technologinė pažanga suteikė galimybę parinkti protektoriaus konstrukciją ir gumos mišinį taip, kad universaliosios padangos būtų efektyvios tiek vasarą, tiek žiemą. Vis dėlto universaliųjų padangų naudojimas sunkiomis kalnų arba dinamiškomis vasaros  sąlygomis gali būti ne pats geriausias sprendimas – tai vis dar kompromiso menas.

Kuo gresia važinėjimas su vasarinėmis padangomis žiemą?

Stabdymo kelio pailgėjimą sunku tiksliai apskaičiuoti dėl sunkių ir  kintančių eismo sąlygų žiemą!

Pavyzdžiui, važiuojant su žieminėmis padangomis 50 km/h greičiu, kai ant kelio dangos yra plonas sniego sluoksnis, stabdymo kelias yra trumpesni nei 30 metrų. Su vasarinėmis padangomis šis atstumas artėja prie 50 metrų. Važiuojant 100 km/h greičiu šie skaičiai išauga atitinkamai iki 100 metrųir daug daugiau nei 200 metrų. Kuo daugiau sniego, plikledžio, ledo, suledėjusio sniego ar pan., tuo vasarinių padangų stabdymo kelio rezultatai blogesni.

Lietuvoje yra privaloma naudoti žiemines padangas. Taip jos yra privalomos važiuojant į Vokietiją arba Čekiją – tai gali būti susiję su konkrečiu keliu arba prognozuojamomis eismo sąlygomis.

Įdomi padėtis  Šveicarijoje. Teisės aktai nereikalauja naudoti žieminių padangų, bet jos yra rekomenduojamos. Vis dėlto, jei įvyks eismo įvykis ir tarnybos pareikš nuomonę, kad transporto priemonės įranga (pvz., padangos) netinka žiemos sąlygoms, vairuotojas gali būti papildomai nubaustas.

Koks turi būti padangų oro slėgis?

Tinkamas padangų oro slėgis yra toks, kurį nurodo gamintojas pagal patvirtintą automobilio tipą. Slėgis turi atitikti instrukcijoje ir lipduke nurodytus parametrus: padangų matmenis, transporto priemonės apkrovą, važiavimo greitį, priekinę arba galinę ašį.

Dažniausiai tinkamas padangų oro slėgis yra 2,0–2,7 baro, o universaliu laikomas 2,2 baro slėgis. Esant tokiam slėgiui galima be problemų važiuoti tam tikrą laiką, kol bus patikrintas ir nustatytas tinkamas slėgis. Dėl netinkamo slėgio greičiau susidėvi padangų protektorius ir automobilis važiuoja netinkamai stabdant arba sukant, o ypač atliekant staigius manevrus.

Kaip dažnai būtina tikrinti padangų oro slėgį? Kur ir kada jį tikrinti?

Auksinė taisyklė sako, kad slėgį būtina tikrinti kartą per mėnesį. Galima įsigyti savo manometrą ar pompą su manometru arba pasinaudoti kompresoriais degalinėse. Taip pat būtina atminti, kad oro tūris priklauso nuo jo temperatūros.

Laikoma, kad, temperatūrai pasikeitus 10 laipsnių, slėgis kinta 0,1 baro. Taigi jei padangos pastarąjį kartą buvo pučiamos šaltą rytmetį, o paskui temperatūra smarkiai šoktelėjo, be to, važiuojate dideliu greičiu per karštą asfaltą – padangų oro slėgis gali būti daug didesnis nei rekomenduojamas. Taigi padangų oro slėgį būtina tikrinti reguliariai, pagal automobilio naudojimo instrukciją.

Kas svarbu keičiant padangas – ratų balansavimas, ventilių keitimas, briaunų poliravimas, dinamometrinis raktas

Padangų keitimas – dar ne viskas. Kartu su šia periodine procedūra verta atlikti keletą papildomų priežiūros veiksmų. Jei keičiate padangas su ratlankiais, verta paprašyti subalansuoti ratus. Specialistai taip pat pataria bent kartą per metus keisti ratų ventilius.

Jei keičiate tik padangas, o ratlankiai lieka tie patys, už keletą papildomų eurų  verta pakeisti ventilius. Pakeitus padangas būtina subalansuoti ratus. Kartais nutinka, kad oras gali išeiti  ne tik per susidėvėjusi ventilį arba pradūrus padangą, bet ir per padangos ir ratlankio sąlyčio vietą. Jei ratlankiai aliumininiai, to priežastis gali būti aliuminio oksidacija. Tokiu atveju padės paprastas briaunos poliravimas. Profesionalus mechanikas patars, ar ratlankius būtina keisti, ar galima juos restauruoti.

Taip pat svarbus ir padangų montavimo būdas. Profesionalių dirbtuvių mechanikai žino, kokią pastą naudoti, taip pat kokiu jėgos momentu (dažniausiai 90–120 Nm) turi būti priveržti visi varžtai. Atminkite, kad priveržti ratus pneumatiniu raktu yra prastas sumanymas. Be to, verta po dienos arba nuvažiavus keliasdešimt kilometrų patikrinti varžtų priveržimą.

Visą padangų priežiūros paslaugų komplektą galite užsisakytic dirbtuvėse, kurias rasite svetainėje„Motointegrator.com“.

Susiję straipsniai