Alyvos ir ekploataciniai skysčiai
Kodėl stabdžių skystį reikia keisti laiku?
Stabdžių patikimumas – tai svarbiausia važiuojančio automobilio saugumo sąlyga. Todėl stabdžių skysčiams keliami labai gręžti reikalavimai. Kadangi eksploatacijos metu skysčiai darosi neefektyvūs, juos, atsižvelgiant į gamintojų rekomendacijas, reikia periodiškai pakeisti.
Motointegrator
2018.09.03
Kaip veikia stabdymas?
Paspaudus stabdžių pedalą, hidraulinės sistemos pagalba spaudimo jėga perduodama ratų stabdžių mechanizmams. Juose susidariusi trinties jėga stabdo automobilį. Stabdymo metu išsiskiria šiluma. Ji gali įkaitinti stabdžių skystį virš leistinos ribos – tada jis pradės virti, o garai stabdžių sistemoje sudarys dujų kamščius, skysčio ir garų mišinys bus suslegiamas, o stabdžių pedalas taps „minkštas“, stabdžiai praras efektyvumą.
Siekiant išvengti šio reiškinio, hidraulinėse sistemose naudojami specialūs stabdžių skysčiai. Jie klasifikuojami pagal virimo temperatūrą ir klampumą, atsižvelgiant į DOT (angl. – Department of Transportation) normų reikalavimus.
Virimo temperatūra skirstoma į „sauso“ (savo sudėtyje neturinčio vandens) skysčio virimo temperatūrą ir „drėgno“ – tokio, kurio sudėtyje yra 3,5% vandens. Klampumas taip pat nustatomas esant dviejoms temperatūroms: +100°C ir -40°C. Šie rodikliai, atitinkantys JAV federalinius automobilių saugumo standartus FMVSS Nr. 116, nurodyti lentelėje.
Panašius reikalavimus pateikia kiti tarptautiniai bei nacionaliniai standartai — ISO 4925, SAE J 1703 ir t.t.
Pagal klasifikaciją, stabdžių skysčiai naudojami:
DOT 3 —lėtaeigėse transporto priemonėse su būgniniais stabdžiais arba priekiniais diskiniais stabdžiais;
DOT 4 — šiuolaikiniuose greitaeigiuose automobiliuose, dažniausiai, su diskiniais visų ratų stabžiais;
DOT 5.1 — sportiniuose automobiliuose, kur šiluminės apkrovos yra žymiai aukštesnės.
Pastaba: DOT 5 klasės stabdžių skysčiai nenaudojami standartinėse transporto priemonėse.
Eksploataciniai reikalavimai
Be pagrindinių reikalavimų temperatūros ir klampumo didėjimo atžvilgiu, stabdžių skysčiai privalo atitikti ir kitus reikalavimus:
- Neveikti neigiamai guminių detalių.
Hidraulinių stabdžių sistemų pavarose cilindrus ir stūmoklius sandarina guminiai riebokšliai. Šių sujungimų hermetiškumas didėja, kai stabdžių skysčio veikiama guma didina savo apimtį. Eksploatacijos metu sujungimai neturi pernelyg išbrinkti, susitraukti, prarasti elastingumo ar patvarumo.
- Apsaugoti metalą nuo korozijos.
Hidraulinių stabdžių sistemų pavarų mazgai gaminami iš įvairių, tarpusavyje sujungtų metalų, o tai skatina elektocheminės korozijos vystymąsi. Jos sustabdymui į stabdžių skysčius dedami korozijos inhibitoriai, apsaugantys detales iš plieno, ketaus, aliuminio, žalvario ir vario.
Stabdžių skysčio keitimas:
- Tepti besitrinančias detales.
Tepamosios stabdžių skysčių savybės nulemia cilindrų, stūmoklių bei riebokšlių darbinių paviršių dėvėjimosi spartumą.
- Išlaikyti stabilią sudėtį aukštose ir žemose temperatūrose.
Stabdžių skysčiai privalo išlaikyti pirmines savybes temperatūrų intervale nuo -40°C iki +100°C, nesioksiduoti, nesisluoksniuoti, nesudaryti drumzlių ir nuosėdų.
Kokios yra stabdžių skysčių rūšys ir kaip jos suderinamos tarpusavyje?
Stabdžių skysčius sudaro pagrindas (93–98%) ir įvairūs priedai, papildai, kartais – dažikliai (7–2%). Pagal sudėtį, stabdžių skysčiai skirstomi į mineralinius, glikolinius ir silikoninius.
Mineraliniai stabdžių skysčiai – tai įvairūs ricinos aliejaus ir spirito, pvz. butilo, mišiniai, kurių santykis yra 1:1. Tokie skysčiai pasižymi geromis tepamomis ir apsauginėmis savybėmis, jie – nehigroskopiniai, neardo dažytų paviršių. Tačiau, šia skysčiai neatitinka tarptautinių standartų reikalavimų, pagal pagrindinius rodiklius: užverda prie žemos temperatūros (jų negalima naudoti transporto priemonėse su diskiniais stabdžiais) ir tampa pernelyg klampūs esant 20°С.
Mineralinių skysčių negalima maišyti su glikoliniais, nes tai gali sukelti hidraulinių stabdžių sistemų pavarų riebokšlių išbrinkimą bei ricinos aliejaus gumulėlių susidarymą.
Glikolinių stabdžių skysčių pagrindą sudaro poliglikoliai ir jų eteriniai junginiai – cheminių junginių grupės, susidariusios daugiaatomių spiritų pagrindu. Jie užverda tik prie aukštos temperatūros, jų klapmpumas yra tinkamas bei neblogos tepimo savybės. Pagrindinis glikolinių skysčių trūkumas – jų higroskopiškumas, t.y., ore esančios drėgmės sugėrimas. Eksploatacijos metu drėgmė sugeriama per pagrindinio stabdžių cilindro išsiplėtimo bakelio kamščio kompensacinę kiaurymę. Kuo didesnis sugerto vandens kiekis, tuo žemesnė stabdžių skysčio virimo temperatūra, didesnis klampumas žemose temperatūrose, blogesnis detalių tepimas ir stipresnė metalų korozija.
DOT 3, DOT 4 ir DOT 5.1 klasių glikoliniai stabdžių skysčiai yra tarpusavyje pakeičiami, tačiau maišyti jų nerekomenduojama, nes dėl to gali nukentėti jų pagrindinės savybės.
Automobiliuose, pagamintuose prieš dvidešimtį metų, riebokšlių guma gali būti nesuderinama su glikoliniais skysčiais, todėl juose reikia naudoti tik mineralinius stabdžių skysčius (arba teks keisti visus riebokšlius).
Silikoniniai stabdžių skysčiai gaminami iš silicio organinių polimerinių junginių. Jų klampumas mažai priklauso nuo temperatūros, jie inertiški įvairioms medžiagoms, neabsorbuoja drėgmės, o darbo temperatūrų diapazonas svyruoja nuo -100°С iki +350°С. Tačiau, jų naudojimą riboja nepakankamos tepamos savybės. Silikono pagrindu pagaminti stabdžių skysčiai nesuderinami su kitais skysčiais.
DOT 5 klasės silikoninius stabdžių skysčius reikia skirti nuo poliglikolinių DOT 5.1 klasės skysčių, nes pavadinimų panašumas gali suklaidinti. Todėl, ant įpakavimų papildomai žymima: DOT 5 — SBBF (angl. „silicon based brake fluids“ — stabdžių skystis silikono pagrindu);
DOT 5.1 — NSBBF ( angl. „non silicon based brake fluids“ — stabdžių skystis ne silikono pagrindu).
DOT 3, DOT 4 ir DOT 5.1 klasių glikoliniai stabdžių skysčiai yra tarpusavyje sukeičiami, tačiau maišyti jų nerekomenduojama.
Kaip patikrinti stabdžių skystį ir jį pakeisti?
Šiuolaikiniuose automobiliuose dažniausiai yra naudojami glikoliniai stabdžių skysčiai. Deja, per metus jie gali „sugerti“ iki 2–3% drėgmės, todėl juos reikia periodiškai keisti ir nelaukti, kol jų būklė priartės prie kritinės ribos (žiūr.lent.). Keitimo periodiškumas nurodomas automobilio eksploatacijos instrukcijoje ir, paprastai, sudaro nuo 1 iki 3 metų.
Lentelė. Pagrindiniai stabdžių skysčių klasifikaciniai rodikliai
skysčių klasės | FMVSS Nr. 116 standarto reikalavimai „Automobilių stabdžių skysčiai“ | ||||
Virimo temperatūra, °C | Kinematinis klampumas, mm²/s | ||||
„sauso“ stabdžių skysčio | „drėgno“ stabdžių skysčio (vandens kiekis 3,5%) | „drėgno“ prie 100°C | Prie -40°C | spalva | |
DOT 3 | ne mažiau nei 205 | ne mažiau nei 140 | ne daugiau nei 1,5 | ne mažiau nei 1500 | nuo šviesiai geltonos iki šviesiai rudos |
DOT 4 | ne mažiau nei 230 | ne mažiau nei 155 | ne daugiau nei 1,5 | ne mažiau nei 1800 | |
DOT 5.1 | ne mažiau nei 260 | ne mažiau nei 180 | ne daugiau nei 1,5 | ne mažiau nei 900 | |
DOT 5* | ne mažiau nei 260 | ne mažiau nei 180 | ne daugiau nei 1,5 | ne mažiau nei 900 | tamsiai raudona |
*DOT 5 klasės stabdžių skysčiai, pagaminti silikono pagrindu, nesuderinami su kitais skysčiais. | |||||
Objektyviai įvertinti stabdžių skysčio būklę galima tik laboratorinių tyrimų pagalba. Praktikoje, stabdžių skysčio būklė įvertinama vizualiai – pagal išvaizdą. Jis turi būti skaidrus, vienalytis, be nuosėdų. Yra prietaisai, nustatantys stabdžių skysčių būklę pagal virimo temperatūrą arba drėgmės lygį. Kadangi skystis sistemoje necirkuliuoja, bakelyje (tikrinimo vietoje) jo būklė gali skirtis nuo jo būklės ratų stabdžių cilindruose. Bakelyje, kontaktuodamas su oru, skystis absorbuoja drėgmę, o ratų stabdžių mechanizmuose – ne. Tačiau, ten skystis dažnai įkaista iki aukštos temperatūros, dėl to blogėja jo pradinės savybės.
Stabdžių skysčio papildymas po remonto darbų, praktiškai, nekeičia situacijos į gerąją pusę, kadangi didesnė jo tūrio dalis lieka nepakitusi. Skystį hidraulinėje sistemoje būtina keisti pilnai. Šios operacijos atlikimo eiliškumas ir ypatumai, pavyzdžiui, esant užvestam varikliui, priklauso nuo stabdžių sistemos konstrukcijos (stiprintuvo tipo, antiblokavimo įtaisų ir pan.). Dažnai ši informacija pateikiama automobilio eksploatavimo instrukcijoje.
Objektyviai įvertinti stabdžių skysčio būklę galima tik laboratorinių tyrimų pagalba.
Praktikoje stabdžių skysčio būklė įvertinama vizualiai – pagal išvaizdą.
Stabdžių skysčio papildymas po remonto darbų, praktiškai, nekeičia situacijos į gerąją pusę, kadangi didesnė jo tūrio dalis lieka nepakitusi.
Paplitę neprofesionalūs stabdžių skysčio keitimo būdai
Tie, kurie nenuvežė automobilio į autoservisą, o patys jame keitė stabdžių skysti, greičiausiai tai padarė vienu iš šiu dviejų budų:
- Atidarė hidraulinių stabdžių sistemoje esančius „nuleidimo vožtuvus“ ir nupylė visą seną stabdžių skystį. Tuomet į stabdžių skysčio bakelį įpylė naujo stabdžių skysčio ir su koja spaudydami stabdžių pedalą „užpompavo“ jį į stabdžių sistemą. „Nuleidimo vožtuvus“ uždarinėjo vieną po kito, vos tik iš į stabdžių skysčio bakelį pradėdavo sunktis naujai užpiltas stabdžių skystis. Tada „prapumpavo“ stabdžius ir, tokiu budu, iš kiekvienos stabdžių sistemos „sekcijos“ pašalino orą (kitaip tariant, „nuorino“ visas stabdžių sistemos sekcijas).
Keičiant stabdžių skysti tokiu budu, naujasis stabdžių skystis nesusimaišo su senuoju. Be to, labai norint, galima panaudoti ir naują stabdžių skysti, kuris iš sistemos išbėgo stabdžių „pumpavimo“ procedūros metu. Tereikia tokį skystį surinkti į vieną indą, duoti jam prasistovėti ir išfiltruoti jame esantį purvą, kuris galėjo ten patekti.
Pastaba: prieš pradedant tokį stabdžių skysčio keitimą, reikia nepamiršti ant kiekvieno „nuleidimo vožtuvo“ užmauti nupylimo žarnelės, kurios kitas galas turi būti ikištas į tinkamą indą – tokios priemonės reikia imtis tam, kad iš stabdžių sistemos ištekantis stabdžių skystis nepažeistų padangų, dažytų bei lakuotų paviršių.
- Kitas būdas, kuriuo galėjote keisti skystį: jį nuolat papildėte bakelyje, iš eilės „prapumpavote“ kiekvieną stabdžių sistemos „sekciją“, tokiu budu išstumdami seną stabdžių skystį iš sistemos ir neleisdami pačiai sistemai išsausėti. Stabdžių sistemą „pompavote“ tol, kol iš vožtuvo nepradėjo tekėti naujas stabdžių skystys. Keičiant stabdžių skystį šiuo budu, oras nepatenka į stabdžių sistemą ir sistemos nuorinimas nėra reikalingas. Tačiau, tikimybė, kad sistemoje liks šiek tiek seno stabdžių skysčio, išlieka labai didelė. Maža to, keičiant stabdžių skystį šiuo būdu, naujojo stabdžiu skysčio sunaudojama daugiau, nei keičiant jį pirmuoju budu. Taip yra dėl to, kad išstumiant lauk seną skystį, didelė naujojo stabdžių skysčio dalis susimaišo su juo ir nebetinka tolimesniam naudojimui.
Saugumo priemonės
Bet kuris stabdžių skystis turi būti sandėliuojamas hermetiškai uždarytuose induose, tam, kad neturėtu sąlyčio su oru, nesioksiduotų, neabsorbuotų drėgmės ir negaruotų. Paprastai, stabdžių skysčiai yra degūs arba lengvai užsidegantys. Dirbant su jais draudžiama rūkyti.
Stabdžių skysčiai yra nuodingi — 100 cm³ dozė, patekusi į žmogaus organizmą, gali būti mirtina. Kai kurie skysčiai turi spirito kvapą, todėl, per klaidą, gali būti palaikyti alkoholiniu gėrimu. Skysčiui patekus į organizmą būtina nedelsiant išplauti skrandį. Jei skystis pateko į akis, gausiai praplaukite jas tekančiu vandeniu ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Naudingi patarimai:
Kaip dažnai reikia keisti stabdžių skystį?
Naudingi patarimai:
Kaip dažnai reikia keisti stabdžių skystį?
- Reikia nepamiršti nuolat tikrinti stabdžių skysčio lygį ir drėgmės koeficientą jame. Jeigu drėgmės koeficientas viršija 3 proc., stabdžių skystis turi būti pakeistas nedelsiant.
- Pagal rekomendacijas stabdžių skystis turi būti keičiamas kas dvejus metus arba kas 60 tūkstančių kilometrų.
