Automobilio stabdymo kelias yra susijęs su važiavimu automobiliu, tačiau, be viso kito, tai yra tipinis fizikinis dydis. Pagal žinomas formules apskaičiuojama, kokio atstumo prireikia tam tikru greičiu važiuojančiam automobiliui sustabdyti. Tačiau tai – dar ne viskas, nes yra ir toks dalykas kaip bendras sustojimo kelias. Čia labai svarbus tampa vairuotojo reakcijos laikas nuo to momento, kai jis kelyje pastebi kliūtį.

Turinys:

• Kas yra automobilio stabdymo kelias?
• Nuo ko priklauso automobilio stabdymo kelio ilgis?
• Kaip vairuotojas gali sutrumpinti stabdymo kelią?
• Greitis ir slidi kelio danga: kaip sustoti avarinėse situacijose?

Kas yra automobilio stabdymo kelias?

Automobilio stabdymo kelias yra vienas svarbiausių rodiklių, susijusių su važiavimo sauga. Čia kalbame apie atstumą, kurio reikia automobiliui sustabdyti susidarius avarinei situacijai, todėl būtent nuo stabdymo kelio ilgio priklauso, ar galėsite laiku sustoti važiuodami paskui kitą automobilį, kai reikia praleisti sankryžoje pirmenybę turintį automobilį, priešais kelią kertantį pėsčiąjį ar gyvūną.

• Didelę stabdymo kelio ilgio svarbą puikiai iliustruoja važiavimas greitkelyje. 140 km/val. greičiu važiuojančiam automobiliui sustabdyti reikalingas atstumas kartu su vairuotojo reakcijos laiku avarinėje situacijoje gali sukelti susidūrimo pavojų. Siekdama užkirsti tam kelią, vyriausybė įvedė vadinamąjį draudimą važiuoti „nuo bamperio iki bamperio“. Tai reiškia, kad reikia išlaikyti tinkamą atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, išreikštas metrais, turi būti lygus pusei leidžiamo greičio. Šiuo reikalavimu siekiama, kad iš paskos važiuojantis vairuotojas turėtų pakankamai laiko visiškai sustoti.

Stabdymo kelias nėra tas pat, kas sustojimo kelias, reikalingas transporto priemonei sustabdyti. Pastaruoju atveju prie stabdymo kelio ilgio reikia pridėti vairuotojo reakcijos kelią, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebi kliūtį, iki to momento, kai pradeda stabdyti.

Nuo ko priklauso stabdymo kelio ilgis?

Stabdymo kelio ilgis priklauso nuo daugelio veiksnių. Stabdžių sistemos veikimas arba stabdžių skysčio ir trinties komponentų būklė yra pirmieji. Svarbiausi veiksniai, lemiantys sklandų transporto priemonės sustojimą važiuojant ir dideliu, ir mažu greičiu, yra šie:

• padangos, tiksliau, jų būklė. Mažesnio nei 3 mm protektoriaus padangos turi įtakos stabdymo kelio ilgiui ir gali lemti tai, kad automobiliui visiškai sustabdyti gali prireikti dvigubai ilgesnio atstumo. Be to, svarbu ir tai, kad, pavyzdžiui, vasarą naudojamos žieminės padangos taip pat gali pailginti stabdymo kelią. Tokios padangos yra labiau linkusios slysti staigiai stabdant;
• dar vienas labai svarbus veiksnys yra transporto priemonės greitis. Daug lengviau sustabdyti automobilį, kuris važiuoja 30 km/val. greičiu, nei važiuojantį 50, 60 ar 100 km/val. greičiu. Vairuotojai turėtų suprasti, kad padvigubinus greitį lengvojo automobilio stabdymo kelias pailgėja keturis kartus! Tai galima lengvai apskaičiuoti pagal formulę.
• Greitis pailgins stabdymo kelią, todėl geriausia laikytis greičio apribojimo, nurodyto pagal kelio važiuojamosios dalies dangos tipą;
• transporto priemonės masė taip pat turi didelę įtaką stabdymo kelio ilgiui. Kuo ji didesnė, tuo galingesnę stabdžių sistemą įrengia patys gamintojai. Dėl to dideli F segmento limuzinai gali pasigirti trumpesniu stabdymo keliu nei miesto transporto priemonės. Tačiau dar didesnę įtaką transporto priemonės masė turi sunkvežimių atveju;
• transporto priemonės techninė būklė. Pavyzdžiui, 50 proc. nusidėvėję amortizatoriai kelyje daug blogiau laiko padangas. Tai gali sukelti ratų šokinėjimą stabdant, todėl, pavyzdžiui, ABS (stabdžių antiblokavimo sistema) tinkamai neveiks net ir vasarą, geromis važiavimo sąlygomis, taigi stabdymo kelias neišvengiamai pailgės  (kaip veikia ABS, sužinokite iš mūsų vadovo);
• kelio dangos tipas arba kelio dangos būklė. Kai automobilis važiuoja duobėta arba išmušta kelio danga, padidėja atstumas, būtinas automobiliui visiškai sustabdyti. Akivaizdu, kad esant netvirtai kelio dangai
• ratai neturi tokio didelio sukibimo su ja, todėl, naudojant didelę stabdymo jėgą, ratai slysta ir kartu didėja atstumas, kurį reikia nuvažiuoti norint visiškai sustabdyti transporto priemonę;
• orų sąlygos, tarp jų lietus, sniegas, ledas ar drėgmė ant kelio dangos dėl garavimo. Tai ne tik pailgina stabdymo kelią, bet gali būti netgi automobilio slydimo priežastis. Tai itin pavojinga situacija, nes staigiai stabdant šlapiame kelyje atsirandantis per staigus arba nepakankamas posūkis gali tapti avarijos priežastimi. Ilgiausias stabdymo kelias būna žiemos sąlygomis.

Kaip vairuotojai gali sutrumpinti stabdymo kelią?

Vidutinio miesto automobilio stabdymo kelias važiuojant 100 km/val. greičiu yra vos 40 metrų. Žinoma, kalbame apie techniškai visiškai tvarkingą automobilį.

Kaip pagerinti stabdymo veiksmingumą? Vairuotojui tai yra nemažas iššūkis. Pirmiausia vairuotojas turi rūpintis stabdžių sistemos trinties elementų būkle, taip pat padangomis ir pakaba. Be to, vairuotojas turi išmokti pagrindinį šiuolaikinių transporto priemonių stabdymo principą. Tai reiškia, kad reikia nuspausti stabdžių pedalą iki dugno ir jį laikyti tol, kol automobilis sustos. Tai ypač svarbu kritinėse situacijose. Visa kita padaro įmontuota elektronika. Tai ji paruošia automobilį staigiam stabdymui.

• Taip pat nereikėtų pamiršti, kad labai svarbus yra taisyklingas vairavimas. Vairuotojas turi būti ypač atsargus, atidžiai stebėti važiuojamosios dalies aplinką, be to, laikytis keliuose nurodytų greičio apribojimų. Kai leidžiamas greitis yra 50 km/val., ir reikėtų važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu. Juk stabdymo kelio ilgis labai priklauso nuo automobilio greičio.

Greitis ir slidi kelio danga: kaip sustoti avarinėse situacijose?

Kelyje staiga atsirado kliūtis, ir vairuotojas turi sustabdyti transporto priemonę. Kaip tokiu atveju sutrumpinti stabdymo kelią? Principas labai paprastas. Vairuotojas pirmiausia turėtų nuspausti stabdžių pedalą, paskui sankabos pedalą. Taip variklis bus atjungtas nuo transmisijos ir stabdžiai pradės veikti visu pajėgumu. Net jei tada įvyks slydimas, vairuotojas neturėtų dėl to nerimauti. Toliau pradės veikti ABS sistema. Dėl to stabdymo kelias pailgėja. Kita vertus, transporto priemonė išlieka visiškai valdoma. Todėl vairuotojas gali, pavyzdžiui, išvengti susidūrimo su kelyje staiga atsiradusia kliūtimi.

• Stabdymo avarinėse situacijose atveju vairuotojui nereikia rūpintis kitų eismo dalyvių reakcija. Jie bus įspėti apie manevrą. Visa tai užtikrina savaime įsijungiantys avariniai žibintai. Šiuolaikiniuose automobiliuose įrengtos sistemos, kurios, giliai nuspaudus stabdžių pedalą, savaime įjungia mirksinčius avarinius žibintus, įspėjančius apie pavojų.