Vos atsiradus problemoms su variklio paleidimu, įtariamuoju pirmasis tampa akumuliatorius. Tai visiškai teisinga mintis, tačiau reikia prisiminti, kad jis kaltas ne visuomet. Problemų gali sukelti netinkamas starterio veikimas. Eksploatacijos metu jis nuolat yra veikiamas didžiulių apkrovų, tad nėra ko stebėtis, kad galiausiai gali nebepaklusti.

starterio gedimas.jpg

Kol vidaus degimo varikliai neužleis vietos hibridinėms ir elektrinėms pavarų sistemoms, tol starteriai atliks svarbų vaidmenį paleidimo sistemose. Šiuolaikiniuose automobiliuose naudojami elektriniai starteriai, varomi nuolatinės srovės, gaunamos iš akumuliatoriaus, varikliais. Variklio paleidimo metu starteris privalo įsukti variklio alkūninį veleną iki tam tikro greičio tam, kad vidaus degimo variklis pradėtų veikti savarankiškai.

Verta prisiminti, kad starteris ima iš akumuliatoriaus dideles elektros energijos dozes (200-600 A) per trumpą laikotarpį. Dėl to tinkamam starterio veikimui yra būtinas geros būklės akumuliatorius, tačiau netinkamas starterio veikimas gali dalinai iškrauti akumuliatorių arba net jį pažeisti.

Standartinius paleidimo sistemos gedimus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: elektrinius ir mechaninius. Deja, ne visus gedimus pavyks laiku diagnozuoti ir užkirsti jiems kelią. Tiesa, yra tokių gedimų, kurių simptomai yra jaučiami ir girdimi, tačiau kai kurie atsiranda netikėtai ir be jokio išankstinio įspėjimo.

Starteris nesuka pasukus raktelį

Reakcijos po raktelio pasukimo uždegimo spynelėje arba starterio mygtuko nuspaudimo nebuvimas – tipinis gedimas. Šiuo atveju, ypač jei pasukus raktelį įsijungia ir užgęsta kontrolinės lemputės, reikia ieškoti starterio reakcijos trūkumo priežasties akumuliatoriuje.Reikia patikrinti, ar jis nėra pernelyg išsikrovęs. Jei jo įkrovimo lygis yra tinkamas, tuomet po padidinamuoju stiklu turi patekti pagrindinis laidas į starterį – ar jis nėra nutrauktas ir ar yra pilnai izoliuotas. Verta patikrinti ir visus sujungimus paleidimo sistemoje. Kartais atsitinka, kad sugenda uždegimo spynelė arba jos laidas. Tačiau jei ir šie elementai nėra pažeisti, tikriausiai susidūrėme su elektromagnetinio jungiklio apvijų gedimu (netinkama sąveika su jo šerdimi).

Starteris sukasi ir girdimas metalinis garsas, bet automobilis neužsiveda

Taip pat dažnai nutinka taip, kad starteris nesisuka, bet girdimas pavienis metalinis garsas arba tokių garsų serija. Čia teoriškai kaltininku gali būti dalinai išsikrovęs akumuliatorius, bet labiau tikėtina, kad netinkamai veikia elektromagnetas.Jis gali įtraukti šerdį, tuo pat metu išstumdamas sujungiantį mechanizmą. Krumpliaratis atsitrenkia į smagračio vainiką sukeldamas būdingą garsą. Šiuo atveju gedimo priežastimi gali būti pažeisti elektromagnetinio jungiklio kontaktai, kurie neuždaro elektros grandinės. Šio gedimo patvirtinimui galima atlikti trumpą eksperimentą. Reikia padaryti trumpą jungimą, pvz., sujungus du varžtus. Jei tai paleis starterį, vadinasi, pagrindine gedimo priežastimi tikriausiai yra susidėvėję šepečiai, kurie nepasiekia komutatoriaus. Jei paaiškės, kad šepečiai ir komutatorius yra tvarkingi, tuomet gedimas slypėti statoriaus arba rotoriaus apvijose.

Veikiantis starteris nesuka alkūninio veleno

Pasitaiko situacijų, kai girdimas veikiantis starteris, tačiau jis nesuka alkūninio veleno ir neužveda variklio. Dažniausiu kaltininku šioje situacijoje yra pažeistas sujungimo mechanizmas (krumpliaratis nesusijungia su smagračio vainiku), kuris sujungia smagratį su rotoriumi arba sankaba. Taip pat gali būti pažeista šakutė, kurios užduotis – sujungti krumpliaratį su smagračio vainiku. Rečiau priežastimi gali būti išlaužti krumpliai arba vienos krypties sankabos įjungiančios krumpliaratį (bendekso) gedimas.

Per mažas starterio greitis

Kitas gedimas – tai per mažas starterio sukimosi greitis. Čia taip pat gali būti kaltas akumuliatorius, laidai arba jų sujungimai.Bet kuris gedimas minėtuose elementuose sukelia problemą srovės patekimui į starterį, dėl to sumažėja jo sukimosi greitis. Taip pat verta nuvalyti akumuliatoriaus gnybtus, nes dėl jų srovė taip pat gali sumažėti.

Jei visi šie elementai yra tvarkingi, priežastimi gali būti pertraukos lygiagrečiose statoriaus arba rotoriaus elektros grandinėse. Taip pat pasitaiko situacijų, kai susidėvi rotoriaus įvorės, rotorius liečia statorių, o starteris veikia labai garsiai arba gali būti susidėvėję šepečiai ar pažeistas rotorius, starterio variklis.

Žiemos metu, esant žemoms temperatūroms, gali atsirasti problemų dėl nepakankamo srovės kiekio. Tačiau didesne grėsme gali būti didesnio klampumo variklinės alyvos naudojimas. Pvz., 10W vietoje 5W – tai  turi daug įtakos vidiniam pasipriešinimui pačiame variklyje.

Garsiai veikiantis starteris

Taip pat gali nutikti, kad įjungus starterį jis susijungia su smagračio krumpliniu vainiku, bet jo nesuka (girdimas būdingas traškesys). Tokiu atveju susiduriame su pažeistais arba pernelyg susidėvėjusiais krumpliais sujungiančiame mechanizme arba ant smagračio krumplinio vainiko. Tais atvejais, kai starteris suka smagratį netolygiai (būdingas trūkčiojimas) – tikriausiai sugedo sujungiantis mechanizmas.

Starteris neišsijungia

Pasitaiko, kad po variklio paleidimo, pasukus raktelį uždegimo spynelėje iš III pozicijos į II, starteris tebedirba. Tai nebūtinai degimo spynelės kaltė. Priežastimi gali būti sujungiančio mechanizmo krumpliaračio įstrigimas smagračio krumpliniame vainike. Pasitaiko situacijų, kai įvorė sujungiančiame mechanizme yra pažeidžiama ir blokuoja viso mechanizmo sugrįžimą į pirminę padėtį. Dažnai pastebimi apdegę elektromagneto kontaktai, kurie bandant išjungti starterį lieka sujungti. Jei pastebite pirmuosius probleminio variklio paleidimo simptomus, reikia kuo greičiau suremontuoti starterį.

Starterio diagnostika

Starterio ir visos užvedimo sistemos techninės būklės patikra gali būti atliekama tiesiogiai automobilyje, bandant užvesti variklį, o taip pat ją išmontavus. Pirmasis metodas dažniausiai yra naudojamas pirminei diagnostikai, kurios metu įvertinamas galimo gedimo pobūdis. Paprastai paeiliui tikrinami visi elementai, kol randamas gedimo šaltinis. Patikra apima išorinę apžiūrą, starterio veikimo patikrinimą, laidų ir jų sujungimų patikrinimą, maitinančios įtampos matavimą ir įtampos kritimo matavimą. Antrasis metodas, atliekamas laboratorinėmis sąlygomis, apima kruopščią visų starterio elementų patikrą.

Kiti diagnostikos metodai jau priklauso nuo starterio netinkamo darbo priežasčių. Gali būti reikalinga šepečių, starterio komutatoriaus bei apvijų patikra ar visų laidų, prijungtų prie starterio ir akumuliatoriaus, izoliacijos kokybės patikra.

Atliekant tikslią diagnostiką, išmontavus starterį yra matuojama jungiklio apvijų varža, tikrinama elektromagneto šerdies grįžtamos spyruoklės būklė, o taip pat šerdies laisvo judėjimo ričių korpuse galimybė.

Net smulkiausias gedimas variklio užvedimo sistemoje negali būti ignoruojamas.Be to, verta atkreipti dėmesį į tai, kad smulkios problemos su starteriu pavasario-vasaros sezone gali padidėti atėjus šalčiams.

Susiję straipsniai