Padidėjusios transporto priemonių emisijos - reikalavimai, baudos ir problematika

Šie skaičiai yra pagrindinė priežastis, kodėl ES sparčiai auga elektrinių transporto priemonių pardavimai – vis daugiau transporto priemonių vairuotojų stengiasi atsisakyti didelius CO2 kiekius į aplinką išmetančių transporto priemonių ir efektyviau prisidėti prie klimato taršos ir energijos sąnaudų sumažinimo. ES siekia, kad iki 2050 m. transporto priemonių išmetamų CO2, kurios sukelia šiltnamio efektą, kiekis būtų sumažintas iki 90 %, lyginant su 1990 m. Tokiu būdu yra įgyvendinamas Europos žaliosios politikos veiksmų planas, galiausiai pasiekiant klimato neutralumą.

Kas yra transporto priemonės išmetami teršalai?

Vertinant transporto priemonės į aplinką išmetamus teršalus ir apskaičiuojant jų kiekį, atsižvelgiama į visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį. Automobilių teršalų emisijos skaičiuojamos vertinant transporto priemonių gamybos metu išmetamų teršalų kiekį, automobilių degalų gamybos metu išmetamus teršalus ir išmetamųjų teršalų kiekį, kuris susidaro deginant automobilio degalus.

Tačiau pastarieji kintamieji gali ir skirtis. Tam įtakos turi ne vienas veiksnys. Pavyzdžiui, automobilių gamybai gali būti naudojamos vietinės gamybos arba užsienyje pagamintos dalys, o tai reiškia, kad importuojamos dalys palieka daug didesnį gabenimo pėdsaką. Lygiai taip pat nereikia pamiršti ir automobilių degalų gamybos, kuri gali skirtis, atsižvelgiant į tai, koks kuro arba elektros energijos šaltinis yra naudojamas. Vidaus degimo variklių gamybai ir jų surinkimui reikia gerokai daugiau detalių nei elektrinėms transporto priemonėms, todėl skirtingo tipo transporto priemonėms pagaminti tenka nevienodas išteklių kiekis.

Automobilių registracijos mokestis, draudimai ir baudos

2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojęs automobilio registracijos mokestis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės CO2 emisija. Tai reiškia, kad, apskaičiuojant mokėtiną mokestį, atsižvelgiama ir į tai, kiek anglies dvideginio automobilis išmeta į aplinką. Registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius (M1 ir N1 kategorijos) registracijos mokestis yra taikomas priklausomai nuo to, kokia yra degalų rūšis, jų kombinacijos ir tuomet, kai į aplinką išmetamo CO2 kiekis viršija daugiau nei 130 g/km.

Transporto priemonių taršos mokesčio ir jį lydinčių teisės aktų projektuose yra numatyta uždrausti transporto priemonei dalyvauti eisme, taip pat neatlikti transporto priemonės techninės apžiūros ir kartu transporto priemonės savininkui neišduoti ir/arba nepakeisti vairuotojo pažymėjimo, o taip pat taikyti baudas, jei yra nesumokėtas transporto priemonės taršos mokestis.

Administracinių nusižengimų kodekso 241 straipsnis numato, kad transporto priemonės taršos mokesčio nesumokėjimas iki nustatytų terminų arba klaidingų duomenų pateikimas užtraukia baudą transporto priemonių valdytojams ir transporto priemonių valdytojų, juridinių asmenų, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 200 iki 850 eurų.

Sparčiai auga transporto išmetamų teršalų kiekis

Transportas yra vienintelis sektorius, kuriame išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per pastaruosius tris dešimtmečius išaugo net 33,5 %. Deja, reikšmingai sumažinti transporto į aplinką išmetamo CO2 kiekį nėra ir nebus lengva, kadangi, remiantis dabartinėmis prognozėmis, iki 2050 m. transporto išmetamų teršalų kiekis turėtų sumažėti tik 22 %, o tai yra nemažas atotrūkis nuo dabartinių užmojų.

Transporto priemonės yra pagrindiniai aplinkos teršėjai

Kelių transporto priemonės į aplinką išmeta labai didelius teršalų kiekius. Tačiau keleivinio transporto išmetamo CO2 kiekis labai skiriasi priklausomai nuo transporto rūšies. Pavyzdžiui, lengvieji automobiliai yra pagrindiniai teršėjai, kuriems tenka 61 % viso ES kelių transporto išmetamo CO2 kiekio.

Šie skaičiai yra pagrindinė priežastis, kodėl ES sparčiai auga elektrinių transporto priemonių pardavimai – vis daugiau transporto priemonių vairuotojų stengiasi atsisakyti didelius CO2 kiekius į aplinką išmetančių transporto priemonių ir efektyviau prisidėti prie klimato taršos ir energijos sąnaudų sumažinimo. ES siekia, kad iki 2050 m. transporto priemonių išmetamų CO2, kurios sukelia šiltnamio efektą, kiekis būtų sumažintas iki 90 %, lyginant su 1990 m. Tokiu būdu yra įgyvendinamas Europos žaliosios politikos veiksmų planas, galiausiai pasiekiant klimato neutralumą.

Kas yra transporto priemonės išmetami teršalai?

Vertinant transporto priemonės į aplinką išmetamus teršalus ir apskaičiuojant jų kiekį, atsižvelgiama į visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį. Automobilių teršalų emisijos skaičiuojamos vertinant transporto priemonių gamybos metu išmetamų teršalų kiekį, automobilių degalų gamybos metu išmetamus teršalus ir išmetamųjų teršalų kiekį, kuris susidaro deginant automobilio degalus.

Tačiau pastarieji kintamieji gali ir skirtis. Tam įtakos turi ne vienas veiksnys. Pavyzdžiui, automobilių gamybai gali būti naudojamos vietinės gamybos arba užsienyje pagamintos dalys, o tai reiškia, kad importuojamos dalys palieka daug didesnį gabenimo pėdsaką. Lygiai taip pat nereikia pamiršti ir automobilių degalų gamybos, kuri gali skirtis, atsižvelgiant į tai, koks kuro arba elektros energijos šaltinis yra naudojamas. Vidaus degimo variklių gamybai ir jų surinkimui reikia gerokai daugiau detalių nei elektrinėms transporto priemonėms, todėl skirtingo tipo transporto priemonėms pagaminti tenka nevienodas išteklių kiekis.

Automobilių registracijos mokestis, draudimai ir baudos

2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojęs automobilio registracijos mokestis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės CO2 emisija. Tai reiškia, kad, apskaičiuojant mokėtiną mokestį, atsižvelgiama ir į tai, kiek anglies dvideginio automobilis išmeta į aplinką. Registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius (M1 ir N1 kategorijos) registracijos mokestis yra taikomas priklausomai nuo to, kokia yra degalų rūšis, jų kombinacijos ir tuomet, kai į aplinką išmetamo CO2 kiekis viršija daugiau nei 130 g/km.

Transporto priemonių taršos mokesčio ir jį lydinčių teisės aktų projektuose yra numatyta uždrausti transporto priemonei dalyvauti eisme, taip pat neatlikti transporto priemonės techninės apžiūros ir kartu transporto priemonės savininkui neišduoti ir/arba nepakeisti vairuotojo pažymėjimo, o taip pat taikyti baudas, jei yra nesumokėtas transporto priemonės taršos mokestis.

Administracinių nusižengimų kodekso 241 straipsnis numato, kad transporto priemonės taršos mokesčio nesumokėjimas iki nustatytų terminų arba klaidingų duomenų pateikimas užtraukia baudą transporto priemonių valdytojams ir transporto priemonių valdytojų, juridinių asmenų, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 200 iki 850 eurų.

Sparčiai auga transporto išmetamų teršalų kiekis

Transportas yra vienintelis sektorius, kuriame išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per pastaruosius tris dešimtmečius išaugo net 33,5 %. Deja, reikšmingai sumažinti transporto į aplinką išmetamo CO2 kiekį nėra ir nebus lengva, kadangi, remiantis dabartinėmis prognozėmis, iki 2050 m. transporto išmetamų teršalų kiekis turėtų sumažėti tik 22 %, o tai yra nemažas atotrūkis nuo dabartinių užmojų.

Transporto priemonės yra pagrindiniai aplinkos teršėjai

Kelių transporto priemonės į aplinką išmeta labai didelius teršalų kiekius. Tačiau keleivinio transporto išmetamo CO2 kiekis labai skiriasi priklausomai nuo transporto rūšies. Pavyzdžiui, lengvieji automobiliai yra pagrindiniai teršėjai, kuriems tenka 61 % viso ES kelių transporto išmetamo CO2 kiekio.

Problemos, kylančios dėl transporto priemonių išmetamųjų teršalų

Šiandien vartotojai transporto priemones naudoja visose savo gyvenimo srityse – pradedant apsipirkimu ir važiavimu į prekybos centrus maisto produktų ir baigiant važiavimu į darbą ar keliavimu atostogauti. Be to, turime ir labai plačią kelių infrastruktūrą. Greitkeliuose, miestuose ir priemiesčiuose transporto priemonių judėjimas yra labai didelis, kurį labai akivaizdžiai atspindi transporto spūstys.

Visos šios aplinkybės liudija, kaip stipriai šiuolaikiniai vartotojai yra priklausomi nuo transporto priemonių. Tačiau visa tai yra susiję ir su reikšminga visuotinio atšilimo rizika, jau nekalbant apie didelę žalą žmonių sveikatai bei aplinkai. Tokius padarinius būtų galima sumažinti persėdus už mažiau taršių transporto priemonių vairo, didinant dalijimosi automobiliais praktiką, naudojantis viešuoju transportu, dažniau važinėjant dviračiais ar tiesiog vaikštant pėsčiomis.

Į aplinką automobilių išmetamų teršalų kiekio nustatymas

Nustatyti, kokius teršalus transporto priemonė išmeta į aplinką, nėra paprasta. Nepaisant to, kad nemaža dalis vairuotojų mano, jog tai galima sužinoti transporto priemonės techninės apžiūros metu, iš tikrųjų situacija yra šiek kiek kitokia. Kai yra atliekama automobilio techninė apžiūra, vertinama jo variklio ir pagalbinių sistemų būklė, tačiau jo taršos lygis nėra nustatomas, išskyrus tai, kad automobilio techninės apžiūros metu gali būti parodytas dyzelinu varomų transporto priemonių į aplinką išmetamų kietųjų dalelių kiekis.

Atliekant transporto priemonės apžiūrą, dūmingumo testo metu yra vertinamas ir nustatomas absorbcijos koeficientas. Tais atvejais, kai nustatoma, kad kietųjų dalelių kiekis yra per didelis, paprastai prieinama prie išvados, jog tokios transporto priemonės variklis nėra techniškai tvarkingas ir ji gerokai labiau prisideda prie aplinkos taršos. Tačiau paminėta, jog, atliekant automobilio dūmingumo testą, nėra tikrinama, kokias kenksmingas medžiagas transporto priemonė išmeta į mus supančią aplinką. Tai galima nustatyti tik atliekant specialius laboratorinius tyrimus.

Nepaisant to, ar automobilis yra naujas, ar naudotas, jame yra įmontuotos įvairios sistemos, įskaitant katalizatorių, „AdBlue“ ir DPF filtrą, kurių pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad transporto priemonė į aplinką išmestų kuo mažiau teršalų. Tačiau kai kuriais atvejais automobilio taršos rodmenys gali neatspindėti tikrosios situacijos, todėl ypatingai svarbu būti tikriems, kad minėtos sistemos veiktų tinkamai ir galėtų pateikti tikrovę atitinkančią informaciją, tokiu būdu įsitikinant, kad transporto priemonė atitinka visus nustatytus ir jai taikomus standartus.

Be to, jei transporto priemonėje išmetamųjų dujų sistemos yra neveikiančios arba buvo pašalintos, fiziniams asmenims už tai gali tekti mokėti baudas, kurios siekia nuo 100 iki 300 EUR, o įmonių savininkams – nuo 300 iki 500 EUR.

Naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio sugriežtinimas

Europos Parlamentas ir Taryba sutarė, kad bus siekiama griežtinti išmetamo CO2 kiekio normas, kurios yra taikomos naujiems lengviesiems automobiliams ir furgonams. Pagrindinis tokių pataisų tikslas yra kaip įmanoma labiau sumažinti taršą. Taigi, siekiama, kad iki 2030 m. 55 % sumažėtų naujų lengvųjų automobilių ir 50 % - naujų furgonų išmetamas CO2 kiekis, lyginant su 2021 m. duomenimis. Tuo tarpu, iki 2035 m. siekiama net 100 % sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų į aplinką išmetamą CO2 kiekį.

Tai reiškia, kad transporto priemonių gamintojai turi keisti savo gamybos metodus. Jei gamintojas laikosi atitinkamų netaršių ir mažataršių transporto priemonių pardavimo lyginamųjų standartų, jam pagal nustatytas taisykles galės būti atlyginama, taikant ne tokias griežtas CO2 normas. Be to, svarbų vaidmenį suvaidins ir Komisijos aptartas neutralaus anglies dioksido poveikio degalų klausimas.

Nereikėtų pamiršti ir susitarimo dėl tam tikrų kitų reglamentų nuostatų sugriežtinimo. Komisija iki 2025 m. yra numačiusi parengti bendrą ES metodiką, kuria vadovaujantis bus vertinamas ES rinkai pateiktų lengvųjų automobilių ir furgonų per visą jų gyvavimo laikotarpį į aplinką išmetamas CO2 kiekis, kartu atsižvelgiant ir į tokių transporto priemonių energijos ir degalų suvartojimą. Taigi, vadovaujantis minėtu principu, transporto priemonių gamintojai galės savanoriškai pranešti Komisijai apie rinkai pateikiamų naujų transporto priemonių per jų gyvavimo laikotarpį išmetamų teršalų kiekį.

Pažymėtina, kad nuo 2030 m. iki 2034 m. taip pat turėtų būti nuo 7 g/km iki 4 g/km per metus sumažintos išmetamųjų teršalų kreditų, kuriuos transporto priemonių gamintojai gali gauti už ekologines inovacijas, viršutinės ribos. Tokiu būdu gali būti reikšmingai sumažintas transporto priemonių į aplinką išmetamas CO2 kiekis.

Remiantis naujuoju reglamentu, kiekvienas transporto priemonių gamintojas privalės užtikrinti, kad kiekvienais metais jo pagamintų ir užregistruotų naujų transporto priemonių išmetamas vidutinis CO2 kiekis neviršytų jo savitosios metinės išmetamųjų teršalų normos.

Suprantama, kad automobilių gamintojai galės ir toliau rinkai siūlyti transporto priemones, kuriose naudojami degimo varikliai. Vis dėlto, jei tam tikrais metais tokios transporto priemonės viršytų nustatytą išmetamųjų teršalų normą, gamintojai privalės už kiekvienos užregistruotos transporto priemonės nustatytą normą viršijantį CO2 g/km sumokėti 95 EUR mokestį. Visa tai reiškia, kad visai netaršios transporto priemonės galiausiai bus pigesnės už tas transporto priemones, kurios yra varomos iškastiniu kuru. Žinoma, tam reikia įgyvendinti ir išsamią alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo peržiūrą, siekiant suformuoti tinkamą vairuotojams skirtą infrastruktūrą, kuri suteiktų galimybę savo eksploatuojamas transporto priemones lengvai ir patogiai įkrauti visose ES valstybėse narėse.

Taigi, ES siekia iki 2030 m. bent 55 % sumažinti grynąjį į mus supančią aplinką išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. lygiu, o iki 2050 m. užtikrinti visišką poveikio klimatui neutralumą. Lengvųjų automobilių ir furgonų į aplinką išmetamo CO2 normų peržiūrėjimas yra būtinas norint pasiekti numatytą 55 % tikslą.

Kita vertus, yra ir daugiau ES transporto išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti skirtų priemonių. Ketinama papildyti siūlomus lengvųjų automobilių ir mikroautobusų išmetamo CO2 kiekius. Pavyzdžiui, planuojama įgyvendinti naują kelių transporto ir pastatų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), panaikinti mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, padidinti atsinaujinančiųjų transporto degalų dalį ir atlikti alternatyviųjų degalų infrastruktūros teisės aktų persvarstymą, tokiu būdu padidinant pajėgumus.

Pabaigai

Kadangi transporto priemonių skaičius nuolatos auga, kartu reikšmingai didėjant ir į aplinką išmetamo CO2 kiekiui, pastangos griežtinti automobilių taršos standartus yra veiksmingas siekis sumažinti aplinkos taršą bei šiltnamio efektą. Todėl nuolatos griežtėjantys reikalavimai neturėtų piktinti transporto priemonių savininkų, kadangi tokiomis priemonėmis prisidedama prie tvaresnio rytojaus.

Šiandien vartotojai transporto priemones naudoja visose savo gyvenimo srityse – pradedant apsipirkimu ir važiavimu į prekybos centrus maisto produktų ir baigiant važiavimu į darbą ar keliavimu atostogauti. Be to, turime ir labai plačią kelių infrastruktūrą. Greitkeliuose, miestuose ir priemiesčiuose transporto priemonių judėjimas yra labai didelis, kurį labai akivaizdžiai atspindi transporto spūstys.

Visos šios aplinkybės liudija, kaip stipriai šiuolaikiniai vartotojai yra priklausomi nuo transporto priemonių. Tačiau visa tai yra susiję ir su reikšminga visuotinio atšilimo rizika, jau nekalbant apie didelę žalą žmonių sveikatai bei aplinkai. Tokius padarinius būtų galima sumažinti persėdus už mažiau taršių transporto priemonių vairo, didinant dalijimosi automobiliais praktiką, naudojantis viešuoju transportu, dažniau važinėjant dviračiais ar tiesiog vaikštant pėsčiomis.

Į aplinką automobilių išmetamų teršalų kiekio nustatymas

Nustatyti, kokius teršalus transporto priemonė išmeta į aplinką, nėra paprasta. Nepaisant to, kad nemaža dalis vairuotojų mano, jog tai galima sužinoti transporto priemonės techninės apžiūros metu, iš tikrųjų situacija yra šiek kiek kitokia. Kai yra atliekama automobilio techninė apžiūra, vertinama jo variklio ir pagalbinių sistemų būklė, tačiau jo taršos lygis nėra nustatomas, išskyrus tai, kad automobilio techninės apžiūros metu gali būti parodytas dyzelinu varomų transporto priemonių į aplinką išmetamų kietųjų dalelių kiekis.

Atliekant transporto priemonės apžiūrą, dūmingumo testo metu yra vertinamas ir nustatomas absorbcijos koeficientas. Tais atvejais, kai nustatoma, kad kietųjų dalelių kiekis yra per didelis, paprastai prieinama prie išvados, jog tokios transporto priemonės variklis nėra techniškai tvarkingas ir ji gerokai labiau prisideda prie aplinkos taršos. Tačiau paminėta, jog, atliekant automobilio dūmingumo testą, nėra tikrinama, kokias kenksmingas medžiagas transporto priemonė išmeta į mus supančią aplinką. Tai galima nustatyti tik atliekant specialius laboratorinius tyrimus.

Nepaisant to, ar automobilis yra naujas, ar naudotas, jame yra įmontuotos įvairios sistemos, įskaitant katalizatorių, „AdBlue“ ir DPF filtrą, kurių pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad transporto priemonė į aplinką išmestų kuo mažiau teršalų. Tačiau kai kuriais atvejais automobilio taršos rodmenys gali neatspindėti tikrosios situacijos, todėl ypatingai svarbu būti tikriems, kad minėtos sistemos veiktų tinkamai ir galėtų pateikti tikrovę atitinkančią informaciją, tokiu būdu įsitikinant, kad transporto priemonė atitinka visus nustatytus ir jai taikomus standartus.

Be to, jei transporto priemonėje išmetamųjų dujų sistemos yra neveikiančios arba buvo pašalintos, fiziniams asmenims už tai gali tekti mokėti baudas, kurios siekia nuo 100 iki 300 EUR, o įmonių savininkams – nuo 300 iki 500 EUR.

Naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio sugriežtinimas

Europos Parlamentas ir Taryba sutarė, kad bus siekiama griežtinti išmetamo CO2 kiekio normas, kurios yra taikomos naujiems lengviesiems automobiliams ir furgonams. Pagrindinis tokių pataisų tikslas yra kaip įmanoma labiau sumažinti taršą. Taigi, siekiama, kad iki 2030 m. 55 % sumažėtų naujų lengvųjų automobilių ir 50 % - naujų furgonų išmetamas CO2 kiekis, lyginant su 2021 m. duomenimis. Tuo tarpu, iki 2035 m. siekiama net 100 % sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų į aplinką išmetamą CO2 kiekį.

Tai reiškia, kad transporto priemonių gamintojai turi keisti savo gamybos metodus. Jei gamintojas laikosi atitinkamų netaršių ir mažataršių transporto priemonių pardavimo lyginamųjų standartų, jam pagal nustatytas taisykles galės būti atlyginama, taikant ne tokias griežtas CO2 normas. Be to, svarbų vaidmenį suvaidins ir Komisijos aptartas neutralaus anglies dioksido poveikio degalų klausimas.

Nereikėtų pamiršti ir susitarimo dėl tam tikrų kitų reglamentų nuostatų sugriežtinimo. Komisija iki 2025 m. yra numačiusi parengti bendrą ES metodiką, kuria vadovaujantis bus vertinamas ES rinkai pateiktų lengvųjų automobilių ir furgonų per visą jų gyvavimo laikotarpį į aplinką išmetamas CO2 kiekis, kartu atsižvelgiant ir į tokių transporto priemonių energijos ir degalų suvartojimą. Taigi, vadovaujantis minėtu principu, transporto priemonių gamintojai galės savanoriškai pranešti Komisijai apie rinkai pateikiamų naujų transporto priemonių per jų gyvavimo laikotarpį išmetamų teršalų kiekį.

Pažymėtina, kad nuo 2030 m. iki 2034 m. taip pat turėtų būti nuo 7 g/km iki 4 g/km per metus sumažintos išmetamųjų teršalų kreditų, kuriuos transporto priemonių gamintojai gali gauti už ekologines inovacijas, viršutinės ribos. Tokiu būdu gali būti reikšmingai sumažintas transporto priemonių į aplinką išmetamas CO2 kiekis.

Remiantis naujuoju reglamentu, kiekvienas transporto priemonių gamintojas privalės užtikrinti, kad kiekvienais metais jo pagamintų ir užregistruotų naujų transporto priemonių išmetamas vidutinis CO2 kiekis neviršytų jo savitosios metinės išmetamųjų teršalų normos.

Suprantama, kad automobilių gamintojai galės ir toliau rinkai siūlyti transporto priemones, kuriose naudojami degimo varikliai. Vis dėlto, jei tam tikrais metais tokios transporto priemonės viršytų nustatytą išmetamųjų teršalų normą, gamintojai privalės už kiekvienos užregistruotos transporto priemonės nustatytą normą viršijantį CO2 g/km sumokėti 95 EUR mokestį. Visa tai reiškia, kad visai netaršios transporto priemonės galiausiai bus pigesnės už tas transporto priemones, kurios yra varomos iškastiniu kuru. Žinoma, tam reikia įgyvendinti ir išsamią alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo peržiūrą, siekiant suformuoti tinkamą vairuotojams skirtą infrastruktūrą, kuri suteiktų galimybę savo eksploatuojamas transporto priemones lengvai ir patogiai įkrauti visose ES valstybėse narėse.

Taigi, ES siekia iki 2030 m. bent 55 % sumažinti grynąjį į mus supančią aplinką išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. lygiu, o iki 2050 m. užtikrinti visišką poveikio klimatui neutralumą. Lengvųjų automobilių ir furgonų į aplinką išmetamo CO2 normų peržiūrėjimas yra būtinas norint pasiekti numatytą 55 % tikslą.

Kita vertus, yra ir daugiau ES transporto išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti skirtų priemonių. Ketinama papildyti siūlomus lengvųjų automobilių ir mikroautobusų išmetamo CO2 kiekius. Pavyzdžiui, planuojama įgyvendinti naują kelių transporto ir pastatų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), panaikinti mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, padidinti atsinaujinančiųjų transporto degalų dalį ir atlikti alternatyviųjų degalų infrastruktūros teisės aktų persvarstymą, tokiu būdu padidinant pajėgumus.

Pabaigai

Kadangi transporto priemonių skaičius nuolatos auga, kartu reikšmingai didėjant ir į aplinką išmetamo CO2 kiekiui, pastangos griežtinti automobilių taršos standartus yra veiksmingas siekis sumažinti aplinkos taršą bei šiltnamio efektą. Todėl nuolatos griežtėjantys reikalavimai neturėtų piktinti transporto priemonių savininkų, kadangi tokiomis priemonėmis prisidedama prie tvaresnio rytojaus.