Tinkamai parinkti ratlankiai ir padangos – vienas svarbiausių saugumo kriterijų kiekviename automobilyje. Tinkamas ratų parinkimas ir subalansavimas lemia riedėjimo savybes bei tiesiogiai paveikia vairavimo patikimumą ir važiavimo komfortą. Ratų balansavimas yra tolygus ratlankio ir padangos masės paskirstymas tokiu būdu, kad uždėjus ratą ant ašies jo masė būtų tolygiai paskirstyta aplink sukimosi centrą. Net nedidelės svorio disproporcijos atskiruose rato perimetro fragmentuose tampa labai reikšmingos, vertinant didelius sukimosi greičius ir veikiančias išcentrines jėgas.

Kaip atpažinti nesubalansuotus ratus?

Netinkamas ratų subalansavimas dažniausiai jaučiamas važiuojant didesniu greičiu. Jau važiuojant 100-120 km/h greičiu ant vairo jaučiami virpesiai, generuojami priekinių ratų. O galinės ašies ratų disbalanso pasekmė – kėbulo vibracija, taip pat galinės automobilio dalies užmetimas, kai staigūs posūkiai įveikiami didesniu greičiu. Bendras disbalanso rezultatas, nepriklausomai nuo pasireiškimo vietos, yra netolygus padangų protektoriaus susidėvėjimas. Jis dažniausiai pasireiškia labiau išdilusiomis padangos vietomis, kuriose masės nukrypimas nuo svorio centro yra didesnis. Tai reiškia, kad protektorius bus labiau susidėvėjęs toje vietoje, kurioje yra didesnė disproporcija, pvz., vidinio padangos karkaso nedidelės atkarpos vielos sustorėjimas. Be to, vairuodamas automobilį su nesubalansuotais ratais, vairuotojas gali girdėti netolygų triukšmą (mušimą). Šis triukšmas atsiranda dėl skirtingo padangos prispaudimo prie kelio dangos.

Kokios yra ratų disbalanso priežastys?

Yra dvi pagrindinės ratų disbalanso priežastys. Pirmąja jų gali būti sunkios arba lengvos padangos vietos, kurios sukelia statinį arba dinaminį disbalansą.Net dėl nedidelio padangos masės nukrypimo nuo svorio centro padanga riedės netolygiai ir apsisukimo metu atliks virpančius judesius aukštyn ir žemyn. Tai tipinis statinio disbalanso pavyzdys. Dinaminis disbalansas atsiranda tuomet, kai padangos ir rato sukimosi centrai turi skirtingas mases. Šiuo atveju ratas elgiasi nenatūraliai ir, panašiai kaip statinio disbalanso atveju, juda aukštyn ir žemyn. Disbalanso rezultatas – tai radialiniai ir skersiniai mušimai.Pirmasis jų atsiranda dėl netinkamo plieninio padangos kordo sumontavimo ant padangos žiedo arba netinkamo kitų padangos sudedamųjų komponentų išdėstymo. Dėl to ratas apsisukimo metu judės aukštyn ir žemyn. Dažnai subalansavimas bus neįmanomas ir tai taps pagrindu pretenzijai dėl vadinamojo gamyklinio defekto. Kitas netolygios padangų masės efektas pasireiškia skersiniu (šoniniu) mušimu, kai apsisukimo metu ratas nukrypsta į šonus. Be to, disbalanso priežastimi gali būti ir važiuoklės defektai.

Eksploatacijos metu atsiradęs disbalansas

Važinėjimas prastos kokybės keliais gali sukelti ratų disbalansą. Dažniausia priežastimi yra įvažiavimas į duobę, šulinį arba užvažiavimas ant akmens, bordiūro.Priklausomai nuo jėgos, kuria ratas susidurs su kliūtimi, galimas ratlankio arba amortizatoriaus pažeidimas. Dėl to pasikeičia svorio ir masės centras aplink sukimosi ašį ir atsiranda padangų mušimas, kuris važiavimo metu perkelia virpesius į vairą ir kėbulą. Dėl šios priežasties ratų subalansavimo patikra rekomenduojama po kiekvieno tokio įvykio. Tai leis apsisaugoti nuo daugelio rimtų pasekmių.

Važinėjimo su nesubalansuotais ratais pasekmės

Nepriklausomai nuo to, ar ratai bus netinkamai subalansuoti dėl padangų arba ratlankių gamyklinių defektų, ar dėl susidūrimo su kliūtimi – pasekmės bus labai panašios. Kartu su vairo ir kėbulo virpesiais vairuotojas pastebės ir sunkesnį automobilio valdymą važiavimo bei stabdymo metu. Automobilį gali „traukti“ į šonus, jis gali pavėluotai reaguoti į vairo judesius. Tokio automobilio vairavimas yra ne tik pavojingas, bet ir prisideda prie greitesnio pakabos elementų ir padangų susidėvėjimo. Be to, nesubalansuoti ratai gali turėti blogesnį sukibimą su kelio danga sunkiomis oro sąlygomis, o tai turi tiesioginės įtakos saugumui. Žinoma, nedidelis disbalansas leidžia eksploatuoti ratus, bet skirtumas neturi viršyti 5 g ratui.

Patarimas – jeigu perkate naudotus ratlankius su padangomis ir ant jų yra priklijuota daug svarelių, didelė tikimybė, kad ratlankiai yra įlenkti, virinti arba pati padanga pati turi disbalansą.

Kada būtina balansuoti ratus?

Rekomenduojama balansuoti ratus kaskart, kai padanga yra nuimama nuo ratlankio – dažniausiai sezoninio padangų keitimo metu. Apie ratų balansavimą neturėtų pamiršti ir vairuotojai, turintys du komplektus ratlankių su žieminėmis ir vasarinėmis padangomis. Ratai eksploatacijos metu gali prarasti tinkamą subalansavimą dėl ratlankio pažeidimo arba protektoriaus susidėvėjimo. Pakartotinis jų montavimas bus atliekamas tik po sezono, todėl gali būti neužtikrinti tinkami vairavimo parametrai. Dėl tos pačios priežasties rekomenduojama tikrinti ratų subalansavimą eksploatacijos metu kas 10-15 tūkst. km ridos. Taip užtikrinamos geriausios riedėjimo savybės, padangos ir pakaba apsaugoma nuo greitesnio susidėvėjimo.


Ratų balansavimą rekomenduojama atlikti ir tada, net jeigu nebuvote numontavę padangų nuo ratlankio. Didelė tikimybė, kad reikės nuimti, pridėti arba pakeisti balansavimo svarelių vietą.

„Motointegrator“ pataria:

• vairo ir kėbulo virpesiai, juntami važiuojant didesniu greičiu, gali būti ratų disbalanso ženklas,
• balansuokite ratus sezoninio padangų keitimo metu ir kontroliuokite šį parametrą automobilio eksploatacijos metu,
• atminkite, kad nesubalansuoti ratai pagreitina pakabos ir padangų susidėvėjimą, taip pat neigiamai veikia automobilio riedėjimo parametrus.