1. Pradinis puslapis
  2. Patarimai vairuotojams
  3. Padangos
  4. Pradurta padanga: kada remontuoti padangą, o kada – keisti?
Padangos

Pradurta padanga: kada remontuoti padangą, o kada – keisti?

Padangų pažeidimų gali būti labai įvairių ir ne dėl kiekvieno jų būtina keisti padangą nauja. Vis dėlto kartais nors pažeidimas ir atrodo visai negrėsmingai, padanga toliau nebegali būti eksploatuojama. Kviečiame apžvelgti, kokius pažeidimus galima remontuoti, o kada metas padangą pakeisti nauja.

Motointegrator
2020.04.27
Pradurta padanga: kada remontuoti padangą, o kada – keisti?

Padangos, priešingai nei atrodo, yra gana jautrios pažeidimams. Tinkamos eksploatacijos metu jos atlaiko važiavimą dideliais greičiais ir perduoda asfaltui didžiulius krūvius, tačiau susidūrimai su bordiūrais, duobėmis ar kitomis kliūtimis, kurios tyko kelyje, gali lengvai pažeisti padangas.

Daugiau padangų pažeidimų pasitaiko žiemos metu.Prastesnė asfalto kokybė, po vandens arba purvo sluoksniu pasislėpusios duobės, sniegu padengti bordiūrai – net atsargiai vairuojant visa tai gali tapti neišvengiama kliūtimi ir pažeisti padangą.

Padangos pažeidimus galima suskirstyti į dvi grupes:

  • padangos šono pažeidimai,
  • protektoriaus centrinės dalies pažeidimai.

Pirmajai grupei priklauso įvairūs iškilimai, gumbai, įpjovimai ir įskilimai ant padangos šoninio paviršiaus – tiek vidinio, tiek išorinio. Dažniausiai jie atsiranda dėl stipraus rato smūgio į aštrią briauną – bordiūrą arba duobę. Šiuo atveju padanga yra užspaudžiama tarp ratlankio ir briaunos. Tokio tipo pažeidimai neturi būti remontuojami, net jei padangos yra žemos greičio klasės.

Gumbas ant šoninio padangos paviršiaus

Gumbo atsiradimas ant šoninio paviršiaus reiškia, kad padangos vidinis karkasas (kordas) buvo perkirstas ir įvyko jos vidinės struktūros pažeidimas. Tokia padanga netinka tolimesnei eksploatacijai, nors ji geba palaikyti oro slėgį ir tariamai „veikia be priekaištų“. Visų pirma, tokios padangos nepavyks subalansuoti, be to, esant didesnei apkrovai, tokia padanga gali sprogti.

Šoninio padangos paviršiaus įpjovimai

Padangą „įgnybus“ tarp ratlankio ir kliūties briaunos, gali įvykti šoninės sienelės įpjovimas. Taip nuo šoninio paviršiaus gali būti dalinai nupjautas gabalas gumos. Šiuo atveju padangos tikriausiai nereikės keisti nauja, tačiau verta pasikonsultuoti su specialistu, kuris gali priklijuoti atplyšusį gumos gabalą. Tvarkant padangą gali paaiškėti, kad įpjovimas yra labai gilus ir padanga yra netinkama eksploatacijai, nors praktikoje tokie atvejai pasitaiko pakankamai retai.

Padangos šono nubrozdinimas

Kartais ant šoninių padangų paviršių yra matomi negilūs gumos nubrozdinimai. Jie nėra pavojingi ir juos galima traktuoti tik kaip estetinį pažeidimą.

banner-slide-0
banner-slide-1
banner-slide-2
banner-slide-3
banner-slide-4

Šoninio padangos paviršiaus įdubimas

Labai retai šoniniuose padangų paviršiuose galima pastebėti įdubimus. Priešingai nei gumbai, jie nėra pavojingi. Tai tarsi „įgimtas“ padangos bruožas, toks defektas netrukdo eksploatacijai.

Antrajai padangų pažeidimų grupei priklauso protektoriaus centrinės dalies pažeidimai. Čia dažniausiai susiduriame su taškiniais pradūrimais arba nenatūraliu, netolygiu protektoriaus susidėvėjimu.

Taškiniai padangos pradūrimai

Priekinės protektoriaus dalies padūrimas aštriu daiktu dažniausiai nesunkiai suremontuojamas padangų aptarnavimo dirbtuvėse. Ekspertų nuomone, galima remontuoti kiaurymes, kurių skersmuo neviršija 5 mm, tačiau padangos su aukšta greičio klase (virš 240 km/h) negali būti remontuojamos.

Netolygus padangos protektoriaus susidėvėjimas

Netolygus protektoriaus susidėvėjimas atsiranda dėl netinkamo slėgio padangose, netinkamos pakabos geometrijos arba sulenkto ratlankio. Didelis protektoriaus gylio skirtumas ant vienos padangos pašalina ją iš tolimesnės eksploatacijos. Padangas sukeičiant vietomis, nelabai pavyks sumažinti susidėvėjimo skirtumų.

Padangų senėjimas

Padangos gumos mišinys pakankamai greitai sensta. Laikoma, kad maksimalų patvarumą padanga išlaiko iki 10 metų nuo jos pagaminimo datos. Jei ir po šio termino padanga turi pakankamą protektoriaus gylį, jos ilgesnė eksploatacija yra pavojinga. Padangos senėjimo požymiai pasireiškia mikroįtrūkimais ant šoninių paviršių arba priekinės protektoriaus dalies ir tokia padanga turi būti pakeista nauja.

Jeigu padanga nesibalansuoja

Padanga, kurios nepavyksta subalansuoti, taip pat turi būti kvalifikuojama kaip pažeista ir pakeista nauja. Net jei tokia padanga ir neturi jokių matomų pažeidimų, jos disbalansas įspėja apie rimtas problemas. Dažniausiai tai yra mechaninio pažeidimo rezultatas. Jei nesibalansuoja nauja padanga, vadinasi, ji turi gamybos defektą ir ją galima grąžinti pardavėjui.

Kokiais atvejais galima suremontuoti padangą?

Padangose yra išskiriamos dvi išorinės zonos. Pirmoji jų tai protektoriaus priekinė pusė, antroji – vidinė ir išorinė padangos sienelė. Visi šoninių sienelių pažeidimai dažniausiai nėra remontuojami. Šono pradūrimas, perpjovimas arba nutrynimas susilpnina vidinę padangos struktūrą ir net profesionaliai atlikta vulkanizacija neatstatys jos pirminio patvarumo. Žinoma, padanga bus sandari, bet karkasas bus susilpnėjęs ir turės didesnius įtempimus. Yra rizika, kad važiuojant dideliu greičiu padanga gali „sprogti“.

Situacija atrodo kitaip, jei padanga yra pradurta priekinėje protektoriaus pusėje. Jei pažeidimas yra nedidėlis (skersmuo iki 6 mm), karkasas nėra pažeistas ir neatsirado jokių „guzų“, tai padanga gali būti remontuojama. Išimtimi iš taisyklės yra HP (High Performance) sportinės padangos su aukštu greičio indeksu, pvz.: W arba Y. Šio tipo padangos, saugos sumetimais, neturi būti remontuojamos nepriklausomai nuo pažeidimo rūšies ir dydžio.

Panašiai atrodo situacija su „run flat“ tipo padangų remontu. Gamintojai, atsižvelgdami į jų sudėtingą vidinę struktūrą, o taip pat dėl šių padangų naudojimo aukšto galingumo automobiliuose nerekomenduoja šių padangų remonto. Tai leidžiama tik kliento prašymu ir jo atsakomybei. Padangų „run flat“ remonto galimybė yra nustatoma pagal tas pačias taisyklės, kaip ir standartinių padangų. Išskirtiniais atvejais jas galima remontuoti du kartus, bet naudojant tiksliai numatytas procedūras ir kontrolę. Dėl šios priežasties ne kiekvienos dirbtuvės apsiima atlikti tokį remontą, nes atsižvelgus į aukštą sudėtingumo lygį, šis remontas dažniausiai bus labai brangus vartotojui.



Pasinaudokite mūsų naršykle ir suraskite artimiausias dirbtuves, kuriose galite pasitikrinti savo automobilio padangų būklę.

„Motointegrator“ pataria:

  • nerekomenduojama remontuoti padangų su aukšta greičio klase (virš 240 km/h),
  • gumbai ant šoninio paviršiaus negali būti taisomi, tokia padanga negali būti eksploatuojama,
  • nedideli pažeidimai protektoriaus centrinėje dalyje (pradūrimai) gali būti remontuojami.

Rekomendacijos iš Motointegrator

Peržiūrėti visus straipsnius

Ar jūsų automobilis turi problemų? Rezervuokite vizitą į artimiausią autoservisą

Peržiūrėti visus autoservisus